RIEBAUS KATINO BLOGAS

Tarp Lietuvių plintanti sekta

 

Reikėtų pradėti straipsnį nuo paaiškinimo, ką galime vadinti sekta, kad mano straipsnis neįžeistų tos besikuriančios bendruomenės narių, bei neatrodytų šmeižikiškas jų atžvilgiu. Šiais laikais už šmeižtą gali ne tik gauti baudą, bet ir prisėsti į belangę kuriam laikui. Tai kas ta sekta? Štai ką radau internete jai apibūdinti: „Sekta paprastai vadinama socialinė grupė, pasišventusi tam tikram tikėjimui ir jį aktyviai praktikuojanti. Sektos iš savo narių dažniausiai reikalauja daugybės laiko, pinigų ir besąlygiško atsidavimo.“

Kai visi jau žinote sektos požymius, belieka papasakoti apie pačią sektą. Kadangi visada rašau tik tiesą, nusiteikęs ir šį kartą būti visiškai atviras su jumis. Pradėkime nuo to, kad ir aš jau keli mėnesiai esu tos sektos narys. Ir negaliu pasakyti, kad ieškočiau kokio būdo kaip iš jos pasitraukti. Ji žmogų įtraukia kaip povandeninė srovė jūroje ir, nors yra daug šalia matančių kaip žmogus skęsta, jų pastangos jam padėti yra bevaisės. Dažniausiai pagalbininkai skęsta kartu. Tad pagalbos, rašydamas šį straipsnį, aš neieškau. Noriu tiesiog apsaugoti žmones, dar neįsitraukusius į šį judėjimą.

Sektos narių gretos sparčiai didėja, nes nėra jokių reikalavimų norintiems prisijungti prie sektos. Dažniausiai nauji jos nariais pradžioje būna tik pasyvūs stebėtojai. Jie stebi kitus sektos narius uždarose grupėse, besidalijančius savo įspūdžiais, ir net nepastebi kaip pradeda garbinti sektos lyderius (lyderių asmenybės man taip pat žinomos, jei teisėsaugos pareigūnai susidomės, visą informaciją su tai įrodančiomis nuotraukomis perduosiu jiems).

Pasakykite ar normalu, kai augaloti vyrai, praktikuodami sektą, per dieną gali šiam reikalui skirti net 10 valandų ir, kas baisiausia, jei jis turi šeimą, į šią veiklą būna įtraukiama visa šeima, be išimties. Sakykite ar normalu, kai vyrai, verčiau leidę laiką su draugais slidinėdami, kaituodami, ar žaisdami krepšinį ar futbolą, o po jo tradiciškai eitų į barą alaus, laiką leidžia namie su kitais sektantais. Žmonos nebeturi nė minutės laisvo laiko sau. Kai normalus vyras užsibūna su „reikalais“ po darbo, sektantas užbėgęs trumpam į parduotuvę, trūkstamų ingredientų eilinėms apeigoms, lekia namo. O labiausiai atskleidžiantys sektantus požymiai, tai atitinkamo gyvulio mėsos paieškos ir po to neadekvačios liaupsės, uždaroje grupėje, rastam mėsgaliui. Tuo viskas nesibaigia. Jei kažkuris iš sektos narių pasigyrė gavęs labai ieškotą šmotą mėsos, tai po to, tikėtina, išvysti apeigų nuotraukas uždaroje grupėje. Sektos nariai labai tolerantiški naujiems nariams. Jei naujokui apeigos nepasisekė ir tai akivaizdžiai matyti iš nuotraukų, kiti nariai tik guosdami ragina nepasiduoti, jokių žeminančių replikų.

Teko girdėti, kad moterys, įtariusios savo vyrą susiradus meilužę, pačios kreipiasi į sektos lyderius. Kurie, savo ruožtu, suorganizuoja greitą visų apeigoms reikiamų instrumentų pristatymą. Ir jau po kelių seansų meilužė yra iškeičiama į kasdienes apeigas namuose.

Šios sektos greito augimo sėkmė - tai apeigų kulminacija. Kitaip tariant, masinis apsirijimo procesas. Apsirijimas garantuotas po kiekvienų apeigų, nes kiekvienas sektos narys, stengdamasis pasipuikuoti prieš kitus narius, gamina daug daugiau nei gali suvartoti iš vieno karto susirinkę sektantai. Gaminami patiekalai yra labai skanūs, tai matosi plika akimi stebint pasidalintas narių nuotraukas.

Visas šis veiksmas vyksta uždarose facebook grupėse. Tokių grupių begalės. Paminėsiu tik pora pagrindinių „Lithuania Grilling and Smoking“ ir „MAISTO GURMANŲ KLUBAS). Šių grupių nariai aktyviai bendrauja ne tik internetinėje erdvėje, bet ir rengia slaptus grupės susitikimus. Apie būsimą renginį informacija kruopščiai slepiama. Atvykę į vietą nerasite jokios iškabos, kuri skelbtų jog čia kažkas vyksta. O jei nepaminėsite sutarto slaptažodžio, nebūsite įleisti. Apeigų kvapas, kuris sklinda nuo jų susibūrimo vietos pritraukia daug smalsuolių, kurie pirma būna tik pasyvūs stebėtojai, bei valgytojai akimis. O jau po kelių mėnesių nepastebi, kaip patampa sektos nariais ir dalinasi savo gamybos įspūdžiais.

Sakote, kad aš sutirštinu spalvas vadindamas juos sektantais. Visai ne. Taip jie save vadina patys. Nes suprask, nėra čia ko gėdytis. Ir, manau, jie yra teisūs. Paragavęs proceso metu gaminamo maisto, kitokio net nebesinori. Tu tiesiog suvoki, kad maistas gali nešti bendravimo džiaugsmą, ne vien kasdienę būtinybę jį valgyti. O čia ir mano straipsnio pradžioje paminėti visi kriterijai sektai apibudinti: pirmas kriterijus - daugybė tam skiriamo laiko. Kaip minėjau, kai kurios apeigos, arba kitaip tariant patiekalo gamyba užtrunka net 10 val.. Na sakykite, koks neapsėstas sektos įdėjų žmogus leis sau tiek brangaus laiko ištaškyti maisto gamybai – tik sektantas. Antras požymis – išleidžiami pinigai. Visi uždarų grupių nariai dienų dienas tik ir leidžia laiką paieškose kokybiškų įrankių apeigoms ir, kas svarbiausiai, kuo geresnių produktų joms. Tam išleidžiamos sumos įspūdingos. Kaip pavyzdį paminėsiu peilius, jų kainuos apie 250 eurų. Manau, kai Lietuvos kariuomenė pirko sau virtuvės įrankius, juos konsultavo šios sektos nariai. O produktai, jų kainos irgi įspūdingos. Mėsos kaina dažniausiai svyruoja ties 20 eurų už kilogramą. Save gerbiantis sektantas niekada nekeps 1 kilogramo, ant grotelių jis užmes mažiausiai 3 – 5 kilogramus. Nes tik tokį gabalą kepant išgaunamas puikus skonis. Daugelis manot, kam bėgioti po kaimus ieškant ekologiškos mėsos, jei ne ką prastesnės pilni prekybos centrai. Drįstu teigti, kad klystate, ir tai jums įrodytų jau pirmą dieną, bet kurioje iš paminėtų grupių. Žiūrėkite nuotraukas, jos kalba pačios už save.

Esu laimingas, kad atsiranda maisto garbinimo kultas. Tai mus ne tik apsaugo, nuo virtimo, bet ką ėdančia gyvulių banda, kuri vertina tik kiekybę, o ne kokybę, bet ir padeda gerinti asmeninę sveikatą. Taip pat tokios apeigos suvienija šeimą, kuri dažniausiai visa dalyvauja maisto gamybos procese. Kartu džiaugiasi gautu rezultatu. Suformuoti įpročiai, skirti dėmesį kokybiškam maistui, perkeliami ir į kitas sferas, kur taip pat siekiame tobulumo. Žodžiu, kokybišką maistą garbinančių sektų tik daugės. Jos bursis pradžioje į slaptas grupes. Po to, manau, kaip homoseksualai žygiuos gatvėmis ne tik propaguodami savo idėjas, bet ir kviesdami prisijungti prie jų.

Pabaigai noriu paminėti kelis būdus, kurie gali apsaugoti nuo įsitraukimo į šią sektą:

Maitintis kavinėse, kurias, kaip gaminančias prastą maistą, aprašė Riebus katinas. Nekokybiški patiekalai, kuriam tai laikui pašalina tikėjimą, kad galima maitintis geriau.
Maitintis pusfabrikačiais, kuriuose yra daugiau visokių E ir visokių kitokių š... Nes sektos nariai propaguoja tik  ekologisku būdu užaugintus ingredientus apeigoms.
Pagrindinis priešnuodis apsaugantis nuo šios sektos tai vegetarizmas, veganizmas. Kiek teko girdėti, kad taip besimaitinančius žmones apeigų nuotraukos vimdo. Bet, jei jūs neįsivaizduojate savęs be mėsos, tai tikimybė, kad ši bendruomenė jus įtrauks yra šimtaprocentinė...

Na o tuos, kurie žiūrėdami į nuotraukas užuodė gaminamo maisto kvapą ir nusprendė prisijungti prie mūsų bendruomenės, prašau rašyti man asmeniškai...

Noriu perspėti silpnų nervų žmones, kad apeigų nuotraukos šokiruoja. Požymiai: staiga atsiradęs alkio jausmas, burnoje gausiai besirenkančios seilės...