Senokai, oi senokai aš savo apžvalgose paminėjau kokią maitinimo įstaigą, įsikūrusią garsiojoje Kauno Laisvės alėjoje.
Tad šiandien jūsų dėmesiui siūlau apžvalgą iš restorano „400 laipsnių“, kuris joje įsikūrė ne taip seniai, kaip kiti alėjos senbuviai.
Aš dažnai kabinėjuosi prie statuso, kurį sau priskiria maitinimo įstaiga, tad neaplenksiu ir to, kad „400 laipsnių“ save tituluoja restoranu. Nesupykit, bet kai įrankius klientams atnešate dėžutėse, o ne sodinate klientus prie stalo, kuris jau serviruotas įrankiais, tai koks gi jūs restoranas. Mano ausiai gražiau skambėtų picerija, ar grilio baras, bet tik ne restoranas. Bet palikime taip, kaip yra. Restoranas – tai restoranas.
Šį kartą taip jau nutiko, kad atvykome į restoraną 11:45 val., kai darbuotojai iš aplinkinių ofisų ir įmonėlių ėmė rinktis dienos pietų.
Kol prie mūsų priėjo padavėja, buvo smagu stebėti, kaip per kelias minutes restorano salė užsipildė pilnut pilnutėlė. Liko laisvas gal koks vienas stalelis. Toks jausmas, kad sėdėjome ne restorane, o kokio kino filmo premjeroje ir stebėjome, kaip pildosi kino salė.
Priėjusi padavėja, uždavusi klausimą, ką valgysim, vietoje atsakymo sulaukė mūsų klausimo: o kur meniu? Tik vėliau vartydamas meniu supratau, kodėl padavėjos veide pasimatė nuostaba. Visi klientai, kiek mačiau, valgė tos dienos pietums siūlomus patiekalus, kurie buvo surašyti ant lentos prie įėjimo į restoraną.
Vėliau padavėja mums papasakojo, jog panašia nuostaba ją pasitiko ir virėjai. Smalsu būtų sužinoti, kokie epitetai skriejo į mūsų užsakytus patiekalus iš meniu.
Tad grįžkime prie užsakymo. Jei meniu pamatau jautienos kepsnį, kurio kaina nesiekia 20€, visada bandau iš personalo iškvosti, ar klientai giria jų restorane paruoštus jautienos kepsnius. Meniu pamatęs jautienos antrekotą už 13,90€, panašų klausimą uždaviau ir mus aptarnavusiai merginai. Mano skvarbus ir deginantis žvilgsnis tiesiai merginai į akis turbūt neleido jai sugalvoti kito atsakymo, o gal ji tiesiog per daug sąžininga, dėl to tiesiog atsakė: geriau rinkitės kažką kitą.
Tikiuosi, už šį atvirumą restorano savininkai padavėjos nebars, o susikoncentruos į tai, ką reikia taisyti, nes padavėją nubaudus už atvirumą, jautienos kepsniai nepagerės. Reikia arba keisti mėsos tiekėją ir kelti kainas, arba pasidomėti, ar virtuvės darbuotojai moka ruošti valgį grilyje.
Pirmosios ant mūsų stalo atkeliavo sriubos. Nustebino tai, kad nors salė buvo pilnutėlė, jos mus pasiekė gan greitai. Jei daržovių sriuba meniu būtų įvardinta tiesiog daržovių sriuba, neturėčiau jai jokių pretenzijų. Bet meniu buvo įrašyta, kad tai itališka daržovių sriuba „Minestrone“. O „Minestrone“ turi du išskirtinis bruožus: ji turi būti tiršta, o be daržovių joje turėtų būti ir makaronai. Tad jei ją vertinčiau kaip daržovių sriubą, tai duočiau 5/5, o jei kaip itališką „Minestrone“, tai 2/5.
Sriuba „Minestrone” – 4,20€
Bet va aštri plėšytos jautienos sriuba atitiko kiekvieną žodį, paminėtą pavadinime. Be to, kad ji buvo gausiai gardinta plėšyta jautiena, ji buvo labai aštri. Kadangi aš jau pripratęs prie panašių atradimų ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje, tai manęs neišgąsdino.
Aštri plėšytos jautienos sriuba – 6,95€
Mane nuliūdino prie sriubos patiekta paskrudinta čiabata – net česnakinis sviestas negalėjo permušti neįkaitusių anglių tvaiko, kuris įsigėrė į duonelę ją skrudinant. Apie ką aš, supras užkietėję „grilistai“. Panašiu poskoniu ir kvapu prisigeria visi patiekalai, kepami ant žarijų, kai žarijos tik užkurtos ir pilnai neįkaitusios. Manau, virtuvėje suprato apie pasekmes, bet tikėjosi, kad tą gamybinę kliurką užmaskuos česnakas. Deja, česnakui to padaryti nepavyko. Ir labai gaila, nes su čiabata sriuba būtų buvusi dar skanesnė.
BBQ kiaulienos šonkauliai – 10,95€
Atnešti pagrindiniai patiekalai – būtent tarp jų esantys BBQ šonkauliai – skleidžiamu kvapu leido mums suprasti, kad anglys visgi dar nespėjo įkaisti. O ir virtuvės kolektyvas greičiausiai nesitikėjo, kad per masinį dienos pietų patiekalų užsakinėjimą kažkas išdrįs įnešti sumaišties užsakydami patiekalus iš pagrindinio meniu.
Vargu, ar ir įkaitusios anglys būtų padėjusios išgelbėti paliegusius BBQ šonkaulius. BBQ glazūra net nebuvo įsiskverbusi į sausus šonkaulius, tiesiog prikibusi tarsi ant stiklo. Šonkaulių skonis puikiai atitinka vaizdą lėkštėje, kurį sudarė siaurutė kirstinė šonkaulių juostelė.
Midijų puodas su švelniu grietinėlės padažu – 14,50€
Bet štai midijos grietinėlės padaže buvo pasakiškai skanios. Gal dėl to, kad aš mėgstu kiek tirštesnius padažus, viskas buvo subalansuota mano skrandžiui.
Pica „Pepperoni” – 9,95€
Gerais žodžiais galiu paminėti ir picą „Pepperoni“. Minkštutė, netrupanti ir neperkepta tešla, geras sūrio kiekis ir ne ką prastesnė „Pepperoni“ dešra.
Reziumuoju. Be mūsų tuo pat metu restorane valgė dar apie penkiasdešimt klientų. Taip, didžioji dauguma valgė dienos pietų patiekalus. Bet ir juos aptarnauti ir dar iškepti picas, kurios taip pat buvo įtrauktos į dienos meniu, reikia laiko. O kad kažkas iš klientų reikštų pretenzijas dėl per ilgo aptarnavimo, aš nemačiau.
Bet ar tai mus kiek paguodžia? Iš penkių skanautų patiekalų tik du buvo be priekaištų. Tad apibendrindamas noriu patarti geriau nenešti klientams pagrindinio meniu tuo metu, kai siūlomi dienos patiekalai. Dėl to ir virtuvėje dirbantys mažiau bambės, ir klientai, sumokėję nemažus pinigus, išeis laimingi.
Mes gal taip pat būtume buvę patenkinti, kaip ir kiti, jei būtume užsisakę iš dienos pietų meniu.
Bet dabar vertinti didesniu balu nei 3/5 negaliu.
O vertinimas būtų buvęs dar blogesnis, jei ne mūsų stalelį aptarnavusi padavėja. Tik įsivaizduokit – jei ji man vietoje midijų būtų atnešusi jautienos antrekotą. O jį aš tikrai būčiau užsakęs, jei ne jos rekomendacija užsisakyti kažką kitą. O midijas ji rekomendavo.
Niekaip negaliu pateisinti virtuvės klaidų dėl neįkaitusio grilio. Nebent tą dieną prie jo pastatytas žmogus pirmą kartą matė anglis ir net nesuvokė, kiek jos turi įkaisti, kad būtų galima dėti kažką kepti ant grotelių.
Tad viltis – o gal praslysim – šį kartą nepasiteisino. Mes išbrokavome net kelis patiekalus. O galėjo viskas išsispręsti daug geriau: tereikėjo virtuvės darbuotojams praverti burną ir pasakyti, jog tiek čiabatos, tiek šonkaulių teks palaukti kiek ilgiau. Tada jau aš spręsčiau, ar turiu laiko laukti, ar užsisakau kažką kito.
Ar mes dar sugrįšime į šį restoraną? Taip, be jokių abejonių. Tik gal labiau į vakarą, kai bus jau tikrai įkaitusios anglys…
