Alyvuogės plačiai naudojamos maistui, vis dėlto apie šį gamtos stebuklą sklando daugybė mitų. Daugelis jų ne tik įdomūs smalsiems kulinarams, bet ir gali turėti praktinę reikšmę.
Alyvuogės yra vaisiai, o ne daržovės. Alyvuogės gali būti žalios, violetinės, tamsiai rudos, juodos ir net rožinės. Alyvmedžių vaisiai turi kauliuką ir yra nuo 1,5 iki 2 cm dydžio. Alyvuogių spalva priklauso nuo vaisių brandos;
neprinokusios alyvuogės yra žalios spalvos, o prinokusios – tamsiai violetinės arba juodos. Manoma, kad žali vaisiai vadinami alyvuogėmis, o prinokę – alyvomis. Tačiau tai yra sinonimai, todėl alyvuogės gali būti bet kokios spalvos;
visų rūšių alyvuogės skirstomos į aliejines ir skirtas konservuoti. Alyvuogės, iš kurių gaminamas aliejus, yra mažos, kietos, su didelėmis sėklomis. O konservavimui skirtos alyvuogės didesnės, su sultingu minkštimu ir nedideliu kauliuku;
alyvuogių minkštime gausu baltymų, pektinų, vitaminų A, E, K ir B, taip pat geležies, kalio, fosforo ir polifenolių. Alyvuogėse yra daugiau kaip 70 % aliejaus, kuriame gausu nesočiųjų riebalų rūgščių. Nesočiosios riebalų rūgštys gali sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, apsaugoti širdies ir kraujagyslių sistemą, sumažinti širdies priepuolių ir aterosklerozės riziką;
žali alyvuogių vaisiai nevalgomi, nes juose yra aitraus glikozido oleuropino. Aitrumas išnyksta tik po 3 – 4 savaičių mirkymo specialiame sūryme;
graikai bei egiptiečiai ginčijasi dėl alyvuogių kilmės. Senovės egiptiečiai tikėjo, kad stebuklingojo medžio ūglius žmonėms dovanojo deivė Izidė. Graikų mitologijoje teigiama, kad alyvmedį žmonijai padovanojo Atėnė;
alyvmedis vidutiniškai gyvena 500 metų, tačiau kai kurie medžiai sulaukia 1500 metų ir dar daugiau. Manoma, kad Alyvų kalno medžiai Jeruzalėje yra daugiau kaip 2000 metų senumo. Kretoje auga vienas seniausių pasaulyje alyvmedžių. Medžiui apie 4000 metų ir jis vis dar duoda vaisių;
Graikijoje yra toks posakis: „gerk alyvuogių aliejų ir ateik į lovą, valgyk sviestą ir miegok kaip kaladė…“. Senovės medicinoje alyvuogių aliejus laikomas afrodiziaku;
remiantis naujausiais Japonijos mokslininkų tyrimais, po saulės vonių odą patepus alyvuogių aliejumi gerokai sumažėja rizika susirgti odos vėžiu;
šiandien pasaulyje auga daugiau kaip 800 milijonų alyvmedžių. Alyvmedžiai auga tik plantacijose, laukinių alyvmedžių šiandien nerandama. Taip yra tikriausiai todėl, kad alyvmedžiai pradėti auginti senovės Graikijoje, o laukinių alyvmedžių protėvių nebeliko;
alyvmedžio šakelė yra taikos simbolis. Nuo neatmenamų laikų žmonės, siųsdami alyvmedžio šakelę savo priešams, skelbdavo paliaubas. Senovės Graikijoje olimpiniai čempionai buvo puošiami alyvmedžių šakų vainikais. Ši tradicija buvo atgaivinta 2004 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse;
Straipsnio šaltinis – Su Sauliumi
