Ne visi Lietuvos miestų senamiesčiai gali pasidžiaugti dideliu lankytojų skaičiumi. Daugelį metų keliaudamas per didžiuosius Lietuvos miestus padariau išvadą, kad gyviausi yra Vilniaus ir Kauno senamiesčiai (tikiuosi kalbininkai nesupyks už tokį išsireiškimą).
Net mano gimtasis miestas – Klaipėda, šurmuliu gali pasidžiaugti tik ties danės upe įsikūrusiais barais: Gaisrine, Agnostiku ir Urzaa.
O toliau paėjus žmonės pradeda tirpti ir įsivyrauja vos ne visiška mirtis, kuria alsuoja užmirštas senamiestis, kuriuo kas pusvalandį pratepsena po kelis praeivius.
Panašiai merdėjantį atradome ir Šiaulių Bulvarą.
Aišku tai buvo darbo dienos vakaras, bet taip ištuštėjusį miestą ir lauke be darbo žiovaujančius padavėjus matyti buvo liūdna.
Perėję Bulvarą pirmyn – atgal, jokių pagerėjimų ir žmonių „injekcijų” jame nepastebėję, pasirinkome barą apie kurį rašiau prieš 7 metus.
„Cask 215” dažniausiai prisimenu rašydamas naujas apžvalgas, nes prieš 7 metus lankydamasis šiame bare mėsainyje radau plauką, ir vis tiek šį barą tada įvertinau 5/5. Dosnus buvau, oi dosnus…
Pirma ką pastebėjome užsukę į barą, kad bare, skirtingai nei gretimuose, radome vos vieną laisvą stalelį. Džiaugiuosi, kad Katinienei mėgstančiai ilgai rinktis vietą kur prisėsti, jis įtiko.
Peržiūrėjęs meniu kainas, vėliau žiūrėdamas į „Cask 215” sėdinčius svečius pagalvojau, kad Šiauliuose gan nemažai turtingų žmonių, nes kainos man priminė tas, kurias esu įpratęs matyti vasarą Palangoje.
Kadangi santaupų kažkiek įsidėjome važiuodami į turnė po Žemaitiją, tai leidžiu sau su Katiniene ne tik alumi pasimėgauti, bet ir maisto paskanauti.
Išklausę padavėjos rekomendacijų užkandžiams užsisakėme „sūrio šunų”, taip skamba patiekalo pavadinimas jį išvertus iš anglų kalbos ir kalmarų.
Cheese dog – 10,50€
Rekomenduodama šias sūrio „bambioškes” padavėja mūsų neapgavo, jos išties labai fotogeniškos ir labai skanios.
O Katinienei leidus aš net pamušiau tystančio sūrio rekordą – 56cm.
Paklausite: kaip pavyko taip tiksliai pamatuoti? Atsakau: tam reikalui su savimi visada vežiojuosi sulankstomą metrą.
Gruzdinti kalmarai su citrinų aioli – 12,00€
Nors kalmarų keptuvėlėje ir atrodo daug, bet jie mirkomi į padažiuką nuo mūsų stalo išgaravo akimirksniu. Labai skanus užkandis ir jei ne užsakyti pagrindiniai patiekalai, kalmarų būtume pakartoję dar pora porcijų.
Mėlynojo sūrio burgeris – 14,50€
Katinienės silpnybės yra dvi: alyvuogės ir mėlynasis sūris. Tai skaitydama meniu ir pamačiusi jog viename mėsainyje nusimato rasti mėlynojo sūrio, ji net negalvodama pasirinko pagrindiniu patiekalu būtent jį.
Blankus baro apšvietimas vargu ar padės perteikti mėsainio pjūvį, bet manau jūs matysite, kad virtuvėje kepdami mėsos paplotėlį jo kaitros pagalba nenužudė ir neperkepė.
Valgant mėsainį taip pat puikiai jautėsi ir pelėsinis sūris, tad jei nesate abejingi šiai sūrio rūšiai, šis mėsainis jums turėtų taip pat patikti.
Kiaulienos šonkauliai su bulvytėmis – 15,00€
BBQ šonkauliams iki puikaus įvertinimo pritrūko tik šiek tiek labiau šlapuojančios mėsos. Man asmeniškai šonkauliai buvo šiek tiek labiau sausoki, nei turėtų.
Tad jei kada dar grįšiu į šį barą šonkaulius iškeisiu į papildomą porciją kalmarų ar kokį kitą patiekalą.
Reziumuoju. „Cask 215” man padėjo atsakyti į galvosūkį, kurį sprendžiau jau senai matydamas panašiai nuo svečių lūžtančius barus ir per kelis metrus nuo to baro merdėjančius kitus barus.
Manau, kad bare gerą aurą sudaro keli faktoriai: interjeras, aptarnavimas, maistas ir gėrimai.
Kai jie visi kartu yra aukštumoje, tada ir aukštos kainos neatbaido svečių.
Vertindamas „Cask 215” – 5/5 balu, noriu palinkėti jiems ir toliau išlaikyti tokį aukštą lygi, nes mums su Katiniene vakaras praleistas šiame bare labai patiko.
O aplinkinių barų ar restoranų savininkams noriu palinkėti sukurti kažkokią panašią atmosferą – gal tada Katinai užsuks ir pas jus.
