Dažnas laiko praleidimas Kaune, Laisvės alėjoje, padiktuoja, arba įtakoja ir vietas, kuriose pietauju, jei negaminu namie…
Tad šį kartą su draugu užsukome pietų į netoli Soboro įsikūrusį barą „Amber grill“.
Iš išorės baras susižavėjimo nesukėlė, bet vidus pakeitė mano nuomonę, kuri žvelgiant į kavinės fasadą, vertė apsisukti ir eiti kitur. Gal dalinai tokią nuomonę įtakojo plytelių kalnais nuklotas pėsčiūjų takas. Bet ant visų kampų sukabintos iškabos „Kaunas tvarkosi“ privertė per kelis metus su tuo susitaikyti ir dalinai jau į tai nebekreipti dėmesio. Išraustas visas Kaunas nebestebina nieko, nebent atvykusius. Žinoma, aš labai džiaugiuosi, kad vyskta tokie tvarkymosi darbai. Skaudu tik tai, kad vieni daug greičiau tą Kauną rausia, nei kiti spėja paskui juos jį tvarkyti. Teatleidžia man kalbininkai, bet manau atėjo laikas, kai kuriuose vietose po puse metų besipuikuojančius užrašus „Kaunas tvarkosi“ pakeisti užrašais „Kaunas smaukosi“. Tada stebint kelis mėnesius perkastus kelius ar šaligatvius, bus linksmiau pro juos važiuoti… Bet grįžkime prie maisto, gana asfaltą man „kloti“ Kaune…
Mūsų maisto pasirinkimą pakoregavo virš baro kabantis televizorius, kuriame buvo gražiai išreklamuoti dienos pietų pasiūlymai. Prisipažinsiu, vertindamas kavines visada stengiuosi dienos pietų meniu aplenkti, bet šį kartą kažkaip nugalėjo reklamuojamas pasiūlymas.
Nežinau ar kalba apie dienos pietus, ar oras už lango įtakojo personalo tokį vangų bendravimą, bet į užduodamus klausimus apie maistą gavome tik sausus atsakymus, jokio noro pasiūlyti kažką daugiau. Tad užsakome iš televizoriuje skelbiamo pasirinkimo ir sėdames prie vieno iš laisvų staliukų. Nenustebino kad sriubos atkeliavo greitai, tai juk dienos patiekalai, jie ir turi klientą pasiekti greičiau nei patiekalai iš pagrindinio meniu. Dienos pietų užsukę, dažniausiai plepėjimui laukiant patiekalų laiko neturi, daugumos pietų laikas darbo metu vos viena valanda.
Pradėjęs valgyti burokėlių sriubą suprantu, kad visų iki to mano lankytinų valgyklų sriubos buvo daug skanesnės ir tirštesnės. Net neragavęs šiais metais „Dainų šventėje“ tiekto maisto, nesuklysiu sakydamas, kad jiems labiau pasisekė nei mums. Nieko gero negaliu pasakyti apie mūsų valgytą sriubą, tiesiog burokėliais dažytas marmaliukas, kuriame gal kokia višta ar paršelis ir pamirkė savo kojeles, kad jaustųsi kažkoks mėsos skonis, arba tą misiją atliko prieskoniai. Prieš naujus metus pradėjau rinkti maisto iš ligoninių nuotraukas, kurias man siunčia skaitytojai. Jų gaunu dar ir dabar. Tai jei ši sriuba būtų patiekta kurioje iš ligoninių, manau būtų atkeliavusi jos nuotrauka iki manęs ne iš vieno ten gulėjusio paciento. Žodžiu sriuba nuvylė stipriai, beliko visas viltis sudėti į antrą patiekalą.
Antrų patiekalų laukti ilgai nereikėjo. Nes, kalbant bent apie mano mėsainį: „niekui“ pagaminti daug laiko nereikia. Draugui jo valgytas kepsnys patiko, mano paragautas mėsos gabaliukas savo tąsumu įspūdžio nepaliko.
Bet kadangi aš tik skanavau, tai prie „Barbekiu sprandinės kepsnio“ nesikabinėsiu. Geriau dėmesį skirsiu mano valgytam „Mėsainiui su jautiena, čederio sūriu, čili troškiniu“ ir gruzdintomis bulvytėmis. Prieš kelias minutes stovint prie baro ir skaitant tokį skambią antraštę, bei matant komplekto kainą kilo minčių, kad tai per daug gražu, kad realybė būtų panaši, bet susigundęs užsisakiau. O pradėjęs valgyti supratau, kad aplankiusios pirmos abejonės buvo teisingos.
Gal pradėsiu nuo jautienos. Nežinau ką reikia malti ir kaip kad gauti tai ką aš valgiau. Nežinau. Kažkoks gumulas kažkokių gumuliukų… O dar tas taip mandriai užvadintas čili troškinys… Mielieji, kur bent mažytis aitrumas? Toks jausmas, kad jis buvo gamintas mirštančiam kokios Azijos šalies diktatoriui, kuriam daktarai uždraudė dėl ligos valgyti aštriai. O jis nabagas labai mėgsta aštrius troškinius. Tad gamina virėjai jam patyliukais, bet jau be aitriųjų paprikų. Bet jis gal nors troškinį gauna normalų. O man ant bandelės sudėtas turinys labiau priminė konservų tyrę iš indelio. Valgydamas klausiausi draugo , kuris bandė sušvelninti mano pyktį sakydamas, kad kokia kaina toks ir maistas. Bet aš nenorėjau su juo sutikti. Jei jau dienos pietūs, tai gaminame kaip norime? Tada turėtų būtų ir prierašas televizoriuje po visu tuo pasiūlymų apačioje atitinkamas: dienos patiekalus gaminame bet kaip, nes kaina maža, jei norite valgyti skaniai – šių patiekalų nesirinkite… Tada jau klientas spręs, ar jam dalyvauti toje loterijoje ar ne. Ir ar jam į sriubą įkris keliais burokėlio šiaudeliais daugiau nei kaimynui, ar išvis jis jų neras… Galime ilgai diskutuoti, kad surasti kur pavalgyti už 3,70 euro sunku arba iš vis jau nebeįmanoma. Bet, mielieji, aš net nepavalgiau. Aš tiesiog paragavau neskoningai pagaminto maisto ir už tai susimokėjau…
Suprantu, kad verslo tikslas yra kažkiek pritraukti klientų ir tiekiant pigius dienos patiekalus, bet ar jie turi būti tokie tragiški? Laukiančius kažkokio vertinimo nuraminsiu, jo nebus. Nes šio baro pagrindinė veikla ir paskirtis nėra dienos pietūs. Kad aš čia dar sugrįšiu tuo net neabejoju, kaip ir neabejoju, kad dienos patiekalų čia nebevalgysiu ir jų, gink Dieve niekam nerekomenduosiu.
