Laikas bėga greitai. Atrodo tik vakar parašiau pirmą straipsnį, kuriame pasidalinau įspūdžiais apie apsilankymą kavinėje, o iš tikrųjų prabėgo metai. Tad ne paslaptis, kad gimtadienio proga „Riebus katinas“ pietų keliauja pas krikštamotę. Moterį, kurios dėka ir gimė šis personažas. Jei tada po mano facebooke išsakytų nepasitenkinimų užeigos „Briedžių medžioklė“ atžvilgiu nebūtų pasipylę grasinimai, katiną paversti višta, ar karve, toliau būčiau ir neberašęs. Tokia užeigos savininkės reakcija ne tik prajuokino, bet ir pastūmėjo rašyti toliau. Tad dabar suprantate, kodėl krikštamotė, ir kodėl gimtadienio proga viešnagė pas ją.
Karmėlava pasitiko nusidriekusia automobilių spūstimi, kurios kaltininkai – šalikėlę remontuojantys kelininkai. Bet tai tikrai nesutrukdė mums pasiekti norimą tikslą. Tad neužilgo mes jau kylame laiptais į antrą aukštą, kuriame ir įsikūrusi krikštamotės kavinė. Labai nustembame, kad viduje be personalo neišvydome nei vieno kliento. Pamanėme, kad uždaras vakaras ir laukiama svečių, bet padavėjai tą mintį greit išsklaidė pasiūlydami prisėsti. Penktadienis ir tuščia. Keista ar ne? Pradėjęs vartyti meniu, prisiminiau prieš metus krikštamotės žinutėje parašytą priekaištą, kad apsilankius „Briedžių medžioklėje“, privaloma paragauti čia gaminamų cepelinų su elniena. Būtent tokių ir užsakau, bet išgirdęs, kad jų reiks laukti pusę valandos, o gal ir ilgiau, pakeičiu užsakymą į cepelinus su kiaulienos įdaru. Draugė išsirinko bulvinius blynus su mėsa. Dar pora sriubų, kelios sulčių taurės ir pradedame „gimtadienio fiestą“.
Atkeliavusios ant stalo sriubos nustebino pateikimu. Krikštamotė susirašinėjant žinutėmis, ne kartą minėjo, kad šios įstaigos statusas – restoranas. Bet taip šalia sriubos pateiktos duonos, nesu gavęs net Kaune laisvės alėjoje įsikūrusioje valgykloje. Ten duonelę buvo pagarbiai sudėta į atskirą lėkštutę. Keista ir tai, kad šiame „restorane“ iš anksto buvo nuspręsta, kokią duoną aš valgysiu, ir kokio kiekio man reikia. Na bet pereikime prie sriubos skonio. Mano valgytoje „Charčio“ sriuboje radau vos tris mažyčius gabaliukus mėsos, kurios trūkumą, matyt, turėjo kompensuoti ryžiai bei gausus aitriųjų paprikų kiekis. Antra atnešta sriuba turėjo būti trinta moliūgų. Vienintelis kas leido suprasti, kad tai moliūgų sriuba, tai spalva. Skonis niekaip nepriminė moliūgų, labiau dominavo bulvės, kurios priminė beskonį marmalą. Bet šalia patiektas ne mažas kiekis skrudintos duonos, matyt, turėjo tą moliūgo stygių kompensuoti. Tad po neskanių sriubų tikėjomės, jog situaciją pakeis bulviniai patiekalai.
Nepamenu, padavėja sakė ar ne, priimdama užsakymą, kad į porciją įeina tik vienas cepelinas. Todėl nustebau lėkštėje pamatęs pūpsantį vieną dičkį. Nes kaina cepelinų porcijos buvo lyg ir 5 eurai. Čia vėl prisiminiau kažkada Palangoje lankytą Broniaus šeimos barą, kuris bandė visus nustebinti dideliais cepelinais. Kaip ir pas Bronių, taip ir čia supratimo apie proporcijas tarkių su mėsa niekas nežino, arba tuo tyčia piktnaudžiauja. Cepelino dydį sudarė kokie 400-500g. bulvių tarkių ir gal koks 50g. mėsos įdaro. Baisu buvo ne tai, kad maltos mėsos mažai, bet labiau stebino ją kramtant ir bandant suprasti kas ten dar sumalta. Kremzlių, ar kitokių kiaulės dalių, kurių nebuvo galima sukramtyti radau ne tik cepelino mėsoje, bet jų buvo ir bulviniuose blynuose. Aprašydamas bulvinius patiekalus galiu drąsiai teigti, kad tiek cepelinų, tiek bulvinių blynų tarkiai prieskonių nematė jokių. Kažkiek pipirų ir druskos buvo gavęs mėsos įdaras. Žinoma, kad savo pretenzijas išsakėme ir padavėjai, kai pamatėme jos nuostabą, paimant nuo stalo nebaigtus valgyti patiekalus.
Senai berašiau apie kainas, bet šį kartą parašysiu, nes tai bado akis. Vienas didelis cepelinas, su kriauklele mėsos įdaro, nėra vertas 5 eurų, net jei tas restoranas būtų ir miesto senamiestyje. Visų pirma, patiekalas turi būti skanus ir atitikti cepelino sąvoką, o nebūti jo apgailėtina parodija. Tą patį galiu pasakyti ir žvelgdamas į bulvinių blynų kainą – 5 eurai.
Laukdamas sąskaitos ir žvelgdamas į tuščią salę, atsakiau sau į klausimą, kodėl čia tuščia. Asmeniškai mes po tokių pietų daugiau čia kojos nebekelsime, o ir nerekomenduosime tai daryti kitiems. Tad kai nėra rekomendacijų, nėra ir klientų.
Vertinimas, tik 2 nagučiai ir abu tik už šviestuvus. O mano palinkėjimas savininkams būtų toks, jei neplanuojate keisti nieko virtuvėje, tai gal reiktų pagalvoti apie pavadinimo keitimą? Gal reiktų iš „Briedžių medžioklė“ pakeisti į „Asilų medžioklė“. Nes gaminant tokį maistą, greitai teks klientus medžioti gatvėje…
