Gal kebabinės, dygstančios kaip grybai po lietaus ant kiekvieno kampo, ir užkariavo Lietuvos rinką, bet man asmeniškai pasigirdi valgius skanų kebabą ne visada gaunasi.
Žinoma, per daugelį metų, visgi pavyko atrasti kelias kebabines vertas gero žodžio, tokias kaip „Adana kebabai”, ar „Hap’s Kebab’s”, bet viltis rasti ir daugiau verčia mane laikas nuo laiko pasinerti į naujus eksperimentus.
Vienas iš tokių apsilankymų buvo kebabinėje – „Baharat kebab”. Bet ne apie grąžų pavadinimą, kuris simbolizuoja aromatingų prieskonių mišinį bus ši apžvalga, o ji bus skirta tam, kodėl aš kebabinėje pora kartų trumpam praradau sąmonę.
Kebabai daugeliui iš mūsų asocijuojasi su greitu maistu, ir tai yra pirma mintis, kuri mums ateina į galvą, pagalvojus apie kebabus. Antra mintis, nustumianti kebabo kokybę į antrą planą yra – kaina. Na sutikit, kad daugelis kebabinių klientų vadovaujasi principu: svarbu pigiai ir daug prikišti skrandį taip, kad pusę dienos nejausti alkio.
Ir dauguma kebabinių šį klientų pageidavimą stengiasi patenkinti, nesikoncentruodamos į kebabo skonines savybes, o bandydami klientus prisivilioti kuo pigesniais kebabais.
Žinoma, tokiais atvejais pirma kas nukenčia tai maisto kokybė. Nes nusipirkęs, tokioje kebabinėje, kebabą su kiauliena ar jautiena, vargu ar valgydamas atskirsi kur kuri mėsa.
Tad užsukęs į „Baharat kebab” aš kažko panašaus ir tikėjausi – žemų kainų ir neaiškių mėsos rulų besisukančių ant iešmų.
Bet ant iešmų pamatęs sumautus mėsos gabalus aš greit nuomonę pakeičiau. O virš galvos išvydęs kebabų kainas, kuriam laikui net sąmonę praradau.
Kiek atsigavęs bandžiau prisiminti, kiek brangiausiai Lietuvoje yra tekę mokėti už kebabą lavaše, bet net prisiminęs keliones į Turkiją, brangesnio kebabo nei 6€ atmintis man nepateikė.
O čia kebabas lavaše – 9€. Ir manau tokį kebabą nusipirkęs, turi paprašyti, kad ant popieriaus į kurį jis bus įsuktas pardavėjas dideliais skaičiais užrašytų kebabo kainą.
Ir jau tokį prabangų pirkinį valgyti vienam kebabinėje būtų netikslinga, išleidus tokius pinigus kebabui. Su juo reiktų pasidaryti kelias asmenukes, kur gražiame fone, ir įsikėlus į instagramą ar facebooką tokias nuotraukas, pridėti tokį prierašą: duskit pavyduoliai, aš galiu sau tai leisti.
Juokas, juokais bet aš kelias minutes sustingęs žiūrėjau į kebabų kainas, kol kelintą kartą darbuotojai paklausus ar aš ką norėsiu, aš sugrįžau į realybę. Ir vis dar veikiamas lengvo šoko, po pamatytų kainų, aš virpančiu balsu išlemenau, jog norėsiu veršienos lavaše.
Žinot, ko tikėjausi susimokėjęs? O gi to, kad atsivers tarnybinės durys ir už iš jų išlįs kokios laidos vedėja lydima kelių operatorių su kameromis, ir jie plodami praneš, kad aš nusifilmavau slaptame eksperimente, kurio tikslas patikrinti kaip aukštos kainos veikia klientus.
Bet mano giliam nusivylimui, niekas iš niekur neišlindo ir apie slaptą filmavimą nepranešė.
Tada aš nusprendžiau bent padaryti daugiau nuotraukų, tam, kad jums perteikčiau kaip yra gaminami brangūs kebabai lavaše.
Tuo pačiu stebėjau, kad be kepuraitės dirbanti mergina, mano lavašo nepagardintu kokiu plauku nukritusiu jai nuo galvos.
Veršiena lavaše -9,00€
Visi mano priekabių ieškojimai baigėsi po pirmo lavašo kąsnio. O su antru kąsniu, pakandus daugiau lavašo įdaro, aš pamiršau ir lavašo kainą, ir antrą kartą šioje kebabinėje trumpam praradau sąmonę.
Neveltui jie kebabinę pavadinę „Baharat kebab”, nes mano valgytas kebabas puikiai atskleidė pavadinimo esmę. Kebabę, dėka panaudotų ingredientų, buvo susimaišę tokia gausybė aromatų ir skonių, kad valgydamas lavašą aš vos neapsiverkiau.
Aš jutau atskirus pagardus, padažus, ir kas svarbiausia aš jutau, kad valgau veršieną, o ne jos imitaciją.
Ir turbūt tai bus pirma vieta, kuriai vertiną parašiau paskanavęs tik vieną patiekalą. Ir vertinu aukštu balu – 5/5.
Kitas klausimas: ar jiems pavyks išgyventi laikant tokias aukštas kainas, kurias diktuoja pasirinktos brangesnės žaliavos? Netasakysiu, bet tikiuosi, kad gurmanų atsiras ir tarp kebabų valgytojų, kurie čia naujai atras jų pamėgtą maistą – kebabus.
Bet aš asmeniškai čia dar sugrįšiu, ir sąmonę jei ir prarasiu tai tik vieną kartą, ir ne nuo aukštų kainų, bet nuo skanių lavašų.
P.s. dirbant su maisto gamyba kepurėlė arba skarelė yra būtina, ir tikiuosi kitą kartą užsukęs panašios klaidos nebe pamatysiu.
