Moterys jūs tokie gležni sutvėrimai, kad be sustojimo negalite nuvažiuoti poros šimtų kilometrų atstumo.
Mes vyrai kitokie. Aš įsėdęs į lėktuvą neatsikėlęs nuo kėdės prasėdžiu skrydį iki Floridos, kuris trunka 10 – 11val., priklausomai nuo to, kur įvyko persėdimas Europoje.
Ir keliuosi tik tuo atveju kai reikia praleisti Katinienę kažkelintą kartą skubančią į tualetą.
Paklausite – kam tokia įžanga ir ką bendro ji turi su maitinimo įstaigos apžvalga?
Tad nebevarginsiu jūsų kalbomis apie tai kad vyrai kelis kartus ištvermingesni už moteris ir pereinu prie esmės.
Tai buvo eilinė mūsų kelionė iš Kauno į Klaipėdą, tik šį kartą ekipažas iš penkių žmonių.
Kaip pastoviai kelios dešimtys kilometrų nuo Kauno Katinienei būtinai prireikia stabtelėti.
Kadangi artimiausia „gelbėjimo stotelė” ties Raseiniais „Karpynė” tam reikalui netinka, bandau ieškoti kitų variantų.
Nesupraskite neteisingai, „Karpynė” turi WC patalpas, tik manau iš mano pusės būtų negražu po išsakytos kritikos stoti pas juos tam, kad pasinaudoti jų tualetu…
Tad judame į „Ligamą namų restoranėlį”, kuris randasi už kelių kilometrų, jį mums parinko navigacija.
Kol damos naudojasi restoranėlio WC, mes su tėvuku ir sūnumi apžiūrime jaukų restoranėlį.
Esu gerai auklėtas, ir tai mane verčia, atsidėkojant už tai jog leido mūsų damoms pasinaudoti WC, užsakyti bent gėrimų.
Pora kavos, vandens, sūnui ledų kokteilį ir net nepastebiu kaip pradedame vartyti meniu. Esu žmogus mėgstantis skaičiuoti pinigus ir juos vertintu. Kažkur esu net skaitęs jog pinigų turi tie, kurie apskaičiuoja savo galimybes.
O vartant „Ligama namų restoranėlio” meniu suprantu, kad čia pamaitindamas savo nemažą kompaniją galiu net ir sutaupyti.
Damoms sugrįžus prie mūsų stalo, mes su tėvuku jau buvome nusprendę, kad pietausime čia, beliko gauti jų pritarimą.
Katinienei pasiūlęs aštuonkojį vėl gavau pylos. Ji vis negali pamiršti užsakytų aštuonkojų restorane „Briedžių medžioklė”.
Tada ji atsisakė valgyti ir net norėjo palikti mane vieną kavinėje.
Pasakęs, kad čia aštuonkojis bus tikras, ją nuraminau.
Su mama mėgstančia žuvį susitarti buvo lengviau.
Silkės tartaras – 5,00€
Iš visų žuvų labiausiai man patinka silkė, tad jei kur į meniu pamatau įtrauktą silkę, visada ją pridedu į užsakymą, nors po jos dar lauks ir pagrindinis patiekalas.
Esu paprastas ir man niekada neatsibos silkė patiekiama su karštomis bulvėmis, svogūniukais, grietine ir šviežiomis daržovėmis.
Šį kartą valgyta silkė taip pat buvo gardinta virtomis bulvėmis. Bet be bulvių silkės tartaro sudėtyje dalyvavo ir obuolys, kas man priminė Ukrainoje kelis kartus valgytą patiekalą – foršmaką.
Buvo skanu, tad teko paprašyti papildomai lėkštučių, kad tartaro galėtų paskanauti ir kiti.
Mano sūnus skirtingai nei kiti vaikai pirma išmoko prie stalo naudotis šakute ir peiliu, o tik vėliau vaikščioti ir kalbėti.
Kaimiškas kiaulienos karbonadas – 7,00€
Bet ir jam turinčiam juodą diržą „peilio ir šakutės” valdymo rungtyje buvo sunku pjaustyti didelį karbonadą mažoje lėkštutėje.
Patiekimas lėkštėje gražus, bet nepraktiškas, o sprendžiant iš to, kad lėkštė liko tuščia patiekalo skonis buvo geras.
Troškinti jaučio žandai – 12,00€
Tai, kad valgydamas silkės tartarą juo dalinausi su tėvuku, atnešus jaučio žandus jis tai jau buvo pamiršęs ir jaučio žandų aš gavau paskanauti tik kelis gramus pasmeigtus ant šakutės galo.
Bet ir tų kelių trupinių man pakako suprasti dėl ko tėvukas taip nenori duoti visiems jaučio žandų paragauti. Skanu, ir net labai.
Midijos – 13,00€
Džiaugiuosi, kad mūsų kompanijoje midijas mėgstame tik aš ir Katinienė. Tad keliomis midijomis pavaišinęs Katininenę, visą kitą pasilikau mėgautis vienas.
Jūros ešerio filė kepsnys – 12,00€
Mama norėjusi mažiausiai valgyti, gavo greičiausiai didžiausią porciją mūsų kompanijoje. Jai patiektas jūros ešerio filė kepsnys buvo išsidrėbęs ant grilintų daržovių, šalia kurių slėpėsi kuskusas.
Švelnus „Olandiškas” padažas neužgožė žuvies skonio, o atvirkščiai jį pagyvino.
Na ir pabaigai, specialiai pasilikau Katinienei užsakytą aštuonkojį.
Aštuonkojis su pomidoriukais – 15,00€
Jei ešerio filė kepsnys mano akiai buvo didžiausia porcija iš visų mums patiektų patiekalų, tai „Aštuonkojis” be abejo buvo gražiausia kas nugulė tą dieną ant mūsų stalo.
Vieną gabalėlį aštuonkojo gavau paragauti ir aš, tai galiu pasakyti, kad čia jį gaminti moka, neperkepė ir nepadarė iš jo kramtomosios gumos.
Reziumuoju. Skaniai pavalgęs turiu pripažinti, kad kartais yra gerai kai jūs moterys kelyje užsimanote į tualetą.
Vargu ar kada mes būtume atradę „LIgama namų restoranėlį” jei ne Katinienė ir jos norai…
Laukdamas sąskaitos galvojau, kad už maistą ir gėrimus suma svyruos ties 100€ riba, bet mes neperkopėme net 80€.
Tad kaip ir minėjau apžvalgos pavadinime – kartais apsimoka išsukti kelis kilometrus iš kelio, tam kad pavalgytum skaniai jaukioje aplinkoje.
Noriu tikėti, kad po mano išsakytų gerų žodžių užgriuvus didesniam svečių skaičiui maisto bei aptarnavimo kokybė nesušlubuos, nes mes dar čia planuojame užsukti ir ne kartą.
