Šis skaitytojos anonimiškas skundas, iš pirmo žvilgsnio, buvo lyg vienas iš daugelio.
„Laba diena, Šiluvos gimnazijos plovas su neiškepta mėsytė. Norėčiau kad savo puslapyje paviešintumėte.”
Bet panašus į kitus skundus buvo tik teksto pradžia. Toliau sekė įdomesnis tekstas, po kurio mes net kelias dienas skyrėme gimnazijos meniu analizavimui, kuris viešai publikuojamas Šiluvos gimnazijos internetiniame puslapyje.
O skaitytojos skundo tęsinys buvo toks:
„Mokyklos meniu yra parašyta lašiša bet nė karto vaikai nėra jos gavę. Kiekvieną savaitę valgo vis tą patį, nors meniu savaitės patiekalai skiriasi. Vakar vaikas grįžo pavalgęs su skaudančiu skrandžiu, kitiems vaikams pilvai skaudėjo. Lašišos nėra mokykloje gavę, pagrindinis meniu kur valgo vaikai žuvies kotletas neaiškios kilmės, troškinys su mėsos keliais gabaliukais, plovas, kotletas,kūgelis, varškės apkepas ir visas toks meniu.”
„Pagal tvarkaraštį penktadienį kiek įskaitau turėjo valgyti traškias vištienos blauzdeles su daržovėmis. O valgė kūgelį. Kiek vaikų klausiau, vaikai nevalgę vištienos kurie gauna nemokama maitinimą.”
Tą patį radome ir mes analizuodami gimnazijos kelių dienų meniu.
Jei pirmo lapo meniu vietoje gimnazijos pavadinimo būtų užrašytas kokios prabangios sanatorijos pavadinimas, aš būčiau patikėjęs, kad tai meniu turtingiems svečiams.
Meniu be lašišos rasime ir menkę, kalakutienos filę, jautieną, ir net veršieną.
Bet sprendžiant iš skaitytojos nuogąstavimų išvardinti produktai vaikų stalo nepasiekia.
Tad jei pradėjęs skaityti skundą mąsčiau, kad plovu, su galimai žalia mėsa, turėtų susidomėti VMVT, tai skaitydamas tolimesnę žinutės dalį supratau, kad čia be VMI niekaip neapsieisime.
Nenoriu nieko nuteisti už akių, bet parašysiu du šios situacijos paaiškinimus, kuriuos matau aš.
I. Galimai, tai naujas man, o kažkam senas ir gerai žinomas sukčiavimo būdas. Kurio pagrindinė mintis sudarius meniu, į kurį būtų įtraukti brangesni produktai, būtų sukelta bendra užpirkimo krepšelio savikaina. Ko pasekoje vaikus maitinant prastesniais produktais, skirtumas nusėda kažkurių darbuotojų kišenėje.
II. Galimas ir kitas variantas. Tiek lašiša, kalakutiena ar veršiena virtuvę kas kart iš tiekėjų pasiekia prastos kokybės arba jau pašvinkusi. Todėl tuos produktus tenka mest lauk. O darbuotojos taip myli gimnazijos vaikus, kad iš savo pinigų nupirkusios bulvių gamina kūgelį, arba iš pigios kiaulienos – plovą. Tik tam, kad vaikai neliktų alkani.
Žinote trečią variantą pasidalinkite juo facebook komentaruose po šiuo postu.
Bet kokiu atveju, šioje istorijoje daug klaustukų, į kuriuos atsakymą gali rasti tik atitinkamos instancijos.
Tikiuosi, kad šiuo tekstu susidomės VMI. O geriausi liudininkai bus vaikai, kurie atitinkamų instancijų darbuotojams papasakos kuo juos maitina gimnazijos valgykloje.
Jei kažkas galvoja, kad nemokamas maitinimas skiriamas vaikams gali būti organizuojamas panašiai, tai turiu juos nuliūdinti, jie apsirinka. Panašius atvejus mes ne tik viešinsime, bet ir papuolusias mūsų akiratin įstaigas laikysime po padidinimo stiklu ilgą laiką, kol besimaitinantys ten vaikai pakeis nuomonę, ir pradės gaunamą maistą girti.
P.s. šį tekstą noriu baigti sakiniu, kurį parašiau mamai atsiuntusiai nusiskundimą: vaikai mūsų ateitis, neleisime jų niekam skriausti.
