Gal tu esi vieniša? O gal neseniai išsiskyrusi? Gal vaikštai į pasimatymus? Galbūt ir tu, kaip ir aš, svarstai -Dieve, kur dingo visi normalūs vyrai? Kaip ir kur tokį surasti…?
Prisistatysiu Coliuke.
Esu iš uostamiesčio. Pagal per keturis metus sukauptą pasimatymų patirtį turbūt galėčiau save vadinti pasimatymų eksperte. Man 39 metai. Nors tiek man niekas neduoda nes atrodau jaunesnė. Esu išvaizdi, neaukšta – metro šešiasdešimt penkių centimetrų (todėl dažnai aviu aukštakulnius batelius), smulkaus sudėjimo šviesiaplaukė, žalsvų akių, gamtos apdovanota grakščia laikysena. Kadangi rūpinuosi savo talija, du kartus per savaitę einu į šokių pamokas, o šokių mokytoja mane vadina kokete.
Dirbu gana nuobodų vadybininkės darbą vienoje telekomunikacijų bendrovėje. Buvau kartą ištekėjusi, santuoka truko penkerius metus. Kai man suėjo 35-eri išsiskirstėme kiekvienas savais keliais. Be jokių didelių dramų. Turbūt dauguma dabar paklaustų, o ar turite vaikų? Ne, vaikų mes nesusilaukėme – kai norėjau aš, nenorėjo jis, kai norėjo jis – tuo momentu nenorėjau aš ir tam buvo svarbių priežasčių, tad mes net nepabandėme…
Po skyrybų mane apėmė stiprus noras sukurti šeimą ir susilaukti vaikelio. O dar tas biologinis tiksintis laikrodis, kuris moterims šiuo klausimu sukasi dvigubai greičiau nei vyrams. Taip ir prasidėjo mano ilga kelionė per pasimatymus turint aiškų tikslą – susirasti vyrą šeimos sukūrimui ir meilei iki kol mirtis mus išskirs.
Pažinčių svetainės laikykitės – aš ateinu. Neabejojau savo sėkme: išvaizdą turiu, humoro jausmas puikus, išsilavinimas aukštasis, darbas neblogas, kotletą sulipdyti moku, kopūstienės išvirti sugebu. Ir kaip pridera gerai mergaitei nerūkau, išgeriu retai ir saikingai, nors jaunystėje, neslėpsiu, kaip pridera studentavimo laikotarpiu, buvo audringų vakarėlių. Kartą net vidury baltos dienos gatvėje būdama girta apkandžiojau priešais mane ateinančios moters prabangų rankinuką – mano dantys tiesiog pasimaišė jos rankinuko lygyje ir susmigo į minkštą rankinuko odą. Gerai, kad kelyje pasimaišė ta aukšta moteris gražiu rankinuku, o ne stulpas, bet dabar istorija ne apie tai.
Yra didžiulis skirtumas kada vyro ieškai kai tau dar nėra 30-ies ir kai tu artėji prie 40 ir jeigu taikai į vyrus, kurių amžius yra tarp 40-45 metų, rinkoje yra tai, kas yra likę. Ko gero tikrai ne veltui tas amžiaus tarpsnis vadinamas kriziniu. Pažinčių svetainėse daugybė laisvų, arba laisvais apsimetančių svajonių princų (na bent jau daugybė jų save tokiais laiko) kurie normalioms moterims nėra reikalingi. Tačiau kas gi yra tokio amžiaus normalus vyras ir normali moteris vieni kitų akimis? Iš asmeninės patirties bei tokių pat vienišių draugių ieškančių antros pusės, padariau tam tikras išvadas, kokius kriterijus taiko priešingos lyties atstovai vieni kitiems.
Taigi:
Vyras kokio ieškau aš: turinčio humoro jausmą, materialiai apsirūpinusio, tvarkingo, pageidautina be priekabos mažų ar nepilnamečių vaikų, su kuriais reikėtų leisti laiką ir dalintis alimentais, nes toks vargu ar benorės susilaukti bendrų palikuonių…
Normali moteris vyrų akimis: išvaizdi, dirbanti, geriausia su vienu vaiku arba be vaikų (jei vaikų neturinti stipriai pageidautina, kad vaikų susilaukti nenorėtų). Du vaikai jau yra blogai…Tokia santykiams yra netinkama. Kas juokingiausia, kad tokius kriterijus kuo rimčiausiais veidais išsako vyrai patys turintys po du vaikus ( ir pasitaiko dar ir trečią nuslėptą). Prie viso to dar pridėkime skyrybų metu įvykusias turto dalybas, pakrikusius nervus, priklausomybę alkoholiui, lošimams. Dar kiti yra tarsi apsirgę pažinčių portalais ir kaip narkomanai nebegali sustoti ieškodami vis naujos „dozės“ (liaudiškai vadinami tiesiog mergininkais).
O jeigu bus dar ir ką tik po skyrybų tai reikės tokį dar ir „išgydyti“ , klausantis begalės istorijų apie tai, kokia buvusioji ragana, kuri viską paėmė ir sugriovė vargšui nekaltam avinėliui gyvenimą. Kai ėjome į pirmą santuoką turbūt dauguma buvome jauni ir su rožiniais akiniais, naiviai tikėjome, kad gyvensime kaip pasakoje: ilgai ir laimingai…O po kelių ar keliolikos metų nusvilusiais nagais, praretėjusiais plaukais, apsikrovę paskolomis ir skolomis turime vėl iš naujo bandyti patikėti laimingų santykių pasaka.
O ką mes turime keturiasdešimtmečių jaunikių/nuotakų rinkoje? Statistinio pasimatymo kandidato/kandidatės anketa: išsiskyręs/usi, 2 vaikai. Next (sekantis). Arba susibėgam, bet nerimtam.
Na turbūt patys supratot apie ką aš čia…Žinoma, pasitaiko ir kitokių istorijų, bet mes kalbėsime apie tą didžiąją dalį tų, kurie labai greitai deda į krūmus. Taigi pagal vieni kitiems taikomus kriterijus atsiranda tai, ką aš pavadinau atrankos žirklėmis – pagal turimus lūkesčius vyrai ir moterys iškart nukerpa visus puoselėtus viltis vienas kito atžvilgiu.
Dažnai atsisakoma net susitikti pabendrauti gyvai, nes kandidatas jau yra atkritęs sužinojus atsakymus į keletą svarbiausių klausimų…Tačiau aš gana greitai šitos strategijos atsisakiau, supratusi kad esu savo atrankos kriterijais pavėlavusi mažiausiai dešimčia metų ir kad realiai galiu nerasti tokio, kuris atitiks mano lūkesčius, taigi nuleidau kaip sakoma kartelę žemiau… Taip pat yra dar viena atskira vyrų kategorija senberniai- nebuvę santuokoj ir neturintys vaikų. Visiška komedija ir tragedija viename žanre.
Ir aš ketinu apie visa tai papasakoti. Laukite tęsinio.
Autorius – Coliukė
