Aš visada galvojau, kad Lietuvoje mes visi turime vienodas galimybes, kurias mums suteikia Lietuvos Respublikos konstitucija, bet, pasirodo, klydau, nes valdžia man, turinčiam LR pasą, dar ir Galimybių pasą bando pasiūlyt.
Tad kai pamačiau informaciją, kad atsirado maitinimo įstaiga, kuri išreiškė savo poziciją Galimybių pasų tema, negalėjau apsiriboti tik tos informacijos pasidalinimu su savo sekėjais. „Gustuko picerija“ už drąsą verta daugiau. O drąsa slypi atsisakyme papildomų pajamų, kurias šiuo šaltu ir lietingu pavasario metu atneštų prekiavimas ir picerijos viduje. Bet noras neskirstyti klientų palieka jiems galimybę dirbti tik aptarnaujant „Gustuko“ svečius terasoje.
Tad radę laisvesnę dienelę lekiame iš Kauno į Šiaulius.
Lietus mus išlydėjo iš Kauno ir pasitiko Šiauliuose. Šaltokas vėjukas, besiblaškantis po picerijos terasą lyg pasiutęs šuo, pasitelkęs į draugiją lietaus lašus, barbenančius į terasą lyg kraujo ištroškę uodai, nesukūrė jaukumo jausmo, bet vis gi suradę šiokią tokią užuovėją įsitaisome.
Jei pamiršti du niekšelius – vėją ir lietų, tai jauku saulėtą dieną turėtų būti ne tik terasoje, bet ir viduje. Įdomūs picerijos interjero sprendimai. Pirmoje salėje atrodo, tarsi dizaineris būtų vykdęs arabų šeicho užsakymą, kuris tą menę planavo skirti savo žmonų poilsiui. Antra „Gustuko“ salė labiau priminė vaikų kambarį. Visumoje jauku.
Grįžtame į terasą ir vartome meniu. Maisto pasirinkimas gausus. Patiekalų kainos nesikandžioja, sakyčiau, labiau draugiškos jūsų kišenei.
Norėdami sušilti užsisakėme sriubas, nes terasoje sėdėti tokiu oru prilygsta pirmam grūdinimosi kursui norint įstoti į sveikuolių „Ruonių“ organizaciją.
Sultinys su česnakine bandele – 1,50€
Katinienė, užsisakydama sultinį už 1,50€, tikrai nesitikėjo jame rasti plaukiojančią virtą vištą, bet abu galvojome, kad į puodą, kuriame virė sultinys, ta višta bus panirus bent dėl kvapo. Paskanavęs sultinio, kuriuo nuo pirmo šaukšto spėjo nusivilti Katinienė, galiu daryti išvadą, kad ta višta, kuri turėjo niurktelti į sultinio puodą, pramiegojo tą procesą, o virėjas, prieš pradėdamas pilstyti sultinį, jo net nepaskanavo. Nes tas sultinys buvo tai, ko paskanavęs aš pradėjau save įtarinėti, jog mano skonio receptorius pražudė baisi liga. Bet po šaukšto „Aštrios“ sriubos, kurią užsisakiau aš, supratau, kad skonio receptoriai niekur nedingo, dirba puikiai. Sultinys ir sriuba buvo vienas kito priešingybė. Sultinys iškart iškeliavo į užribį, kurį priėmusi padavėja nesipriešino mano kritikai ir pasiūlė jį išbraukti iš sąskaitos.
Aštri sriuba – 2,50€
Na, o likusia sriuba su malonumu pasidalinau su Katiniene. Esate matę, kaip katinai laka pieną iš vienos lėkštutės? Panašiai, manau, ir mus įsivaizdavote baksnojančius šaukštais po bendrą lėkštę.
Nė velnio – sriuba buvo per daug skani, kad leisčiau Katinienei pakabinti daugiau dviejų šaukštų. Žinoma, kad būtume sukrapštę pinigų ir antrai sriubai, bet pagrindiniai patiekalai jau beldėsi į mūsų stalą, tad kitą kartą, kai lankysimės čia, imsime dvi „Aštrias“ sriubas ir nekankinsime jūsų fantazijos…
Kai link mūsų stalo keliavo karšti patiekalai, matydamas padavėją viduje džiaugiausi tuo, kad užsakiau du kepsnius ir picą. Tad jei kuris kepsnys pasirodys esąs sultinio giminaitis ir jį tektų išsiųsti atgal į virtuvę, man neteks su Katiniene dalintis vienu patiekalu, o turėsime jam pamainą.
Kiaulienos sprandinės kepsnys – 7,00€
Įdarytos vištienos kepsnys – 7,00€
Valgiau sprandinės kepsnį, o akimis rijau Katinienei patiektą įdarytą vištienos kepsnį. Kadangi man teko garbė jo paragauti, tai tų sultingos vištienos, gardintos vytintais pomidorais, skonio niekaip negalėjau pamiršti, nors ir man patiekta kiauliena jokių priekaištų iš manęs nesulaukė.
Barbekiu pica – 7,00€
Sunkiausia buvo su picos degustavimu, juolab kad skrandis buvo jau palaimos būsenoje ir naujų svečių nebelaukė. Žinojau, kad jei bus geri kepsniai, pica keliaus namo, bet kadangi nebuvom užsakę jokių desertų, o pica tikėjosi irgi įvertinimo, vienam gabalėliui aš visgi vietos, pasitaręs su savo skrandžiu, suradau.
Su picos padu viskas gerai – plonytis, minkštutis, neperkepęs, neišsausėjusi vištiena, kuri puikiai derėjo su kiaulienos šonine, o pakandus marinuoto svogūnėlio supranti, kad su šia pica viskas gerai. Tik kyla vienas klausimas: kam tiek tų padažų? Jų šiai picai tikrai nereikia, sakyčiau, kad ir tų, kurie yra ant jos, jau į didžiąją pusę. O tiems, kas padažais bando užkišti skrandį, taip suteikdami jam sotumo, rekomenduoju geriau „Aštrios“ sriubos į kompanija, bet jokiu būdu nežudykite picos skandindami ją tuose padažuose.
Reziumuojame. Sultinys išbrauktas iš sąskaitos, tad jis įvertinti 5/5 nesutrukdė. Viso mes dviese už pietus sumokėjome 30€. O jei neskaičiuoti picos, kuri iškeliavo su mumis namo, tai suma būtų buvusi dar mažesnė. Tad nuskambės keistai, bet jei ne tas galimybių pasas, kas žino, kada aš būčiau užsukęs į „Gustuko piceriją“, tad kažkokia nauda ir iš jo.
Dar vienas pastebėjimas – BBQ padažas. Manau, jei jau sugebate gerai iškepti kiaulienos kepsnį, turėtų būti gėda prie jo tiekti pirktinį. Pabandykite pasigaminti savo versiją, subalansuotą jūsų klientams. Jei reiks patarimų šiuo klausimu, drąsiai picerijai su malonumu padėsiu. Tad „Gustuko picerijai“ visokeriopos sėkmės, o jums, skaitytojai, linkiu nesirgti. O grūdinti organizmą ir stiprinti imunitetą, bei atsparumą ligoms linkiu būtent dabar, kol orai kavinių ar restoranų terasose tam palankūs: lyja ir siaučia žvarbus vėjelis…
