Jei norite būti finansiškai išprievartautas gražioje aplinkoje vidury baltos dienos, važiuokite į HBH Palanga. Šis malonumas Jums garantuotas.
Savaitgaliais čia tiek žmonių, kad susidaro toks jausmas, jog visi tie, kas neišskrido pailsėti į kokią kitą šalį, atvažiuoja bent pavalgyti į HBH.
Norėdami prisėsti lauke, eilėje stovėsite ilgiau nei jums padavėjai neš jūsų užsakymą ant stalo. Sunku net įsivaizduoti kiek žmonių dirba HBH komplekso virtuvėse, bet po pilną futbolo stadioną žmonių jie pamaitina kas valandą. Tad ar greitis yra tai, už ką galima ir toliau juos girti?
Karšta duona – 3,90 euro
Kepta duona su sūriu ir sūrio šakaliukai atkeliavo pirmiau, nei užsakyta gira. Kadangi buvome labiau išalkę nei ištroškę, šios klientų aptarnavimo kliurkos nesureikšminome.
Duona su sūriu savo išvaizda daugeliui heiterių bus priežastis įkasti Riebiam katinui, kuriam ši duona labai skani. Ką tik iškepta duona sumaišyta su majonezu ir tarkuotu sūriu buvo minkšta ir labai skani. Sena duona, pašildyta mikrobangėje, per kelias minutes virsta guminiu kaliošu, ši tokiu poskoniu nepasižymėjo. Sūrio šakaliukai matyt neveltui turi tokį pavadinimą, nes atnešti ant mūsų stalo jie atrodė lyg būtų nurinkti nuo kitų lėkščių ir mums sumesti bet kaip. Šį kartą ir skonis atitiko vaizdą, nieko įsimintino.
Gira 0,5l. – 1,40 euro
Gira net arti pagal kokybę nestovi garsiąjam HBH alui, kažkoks nudūkęs blankus skystis, kažkuo primenantis girą. Nei gazo burbuliukų, nei jame linksmai besimalančių razinų. Nors geriau pagalvojus, ko gali tikėtis gaudamas 0,5 l. už 1,40 euro. Gal geriau aš mokėsiu 3,00 eurus, bet kitą kartą turėkite ir giros, bet ne jos „varguolių“ klasės parodijos…
Sava sriuba – 3,50 euro
Pasikartosiu, stebino greitas patiekalų patiekimas, toks jausmas, kad čia savaitgalį į virtuvę dirbti suvažiuoja pusė Kinijos gyventojų.
Atnešti cepelinai buvo skanūs, tik to, kas patiekta vietoje spirgučių, spirgučiais vadinti negaliu. Tai greičiau lydyti taukai su lydytos pažandės fragmentais. Ar jie valgomi? Manau, kad taip, bet tik norint atmaitinti kokį nusilpusį veganą. Šiaip žmogų, turintį kasdieniniame racione mėsos, tokiais lydiniais nesudominsite…
Cepelinai – 6,30 euro
„Lietuviškas karbonadas“ greičiausiai buvo išmuštas savaitgaliui atvykusio padirbėti kino, nes lietuvė virėja, ką jau ką, bet nugarinės gabalą išmušti kepsniui išmoksta visų pirma, vos pradėjusi dirbti šį darbą. Tad kodėl gavosi toks nevykęs padraskytas kepsnys, žino tik Džing Lingas, tą dieną kardu išdarinėjęs virtuvėje mėsą.
Rūkyti šonkauliai „Liuks“, kas jiems sugalvojo tokį atsakingą pavadinimą, kurį jiems niekaip nepavyko pateisinti? Geriausiu atveju ko jie verti, tai pavadinimo – rūkyti šonkauliai „Šiaip sau“.
Liūdnas vaizdelis. Kažkokioje didelėje mėsos perdirbimo įmonėje, kažkokiu tai būdu šonkauliai, įgavę rūkytų pavidalą, šiek tiek termo apdoroti, kad pašiltų, buvo patiekti mums. Jei man reiktų tokį patiekalą ruošti iš šios žaliavos, aš juos greičiausiai kelias valandas nuvirčiau, o gal ir visą parą virčiau ant mažos, labai mažos ugnies, kad vargšui klientui nereiktų mėsos nuo kaulų graužti, o ji tiesiog pati kristų, kaip parodyta jūsų meniu nuotraukoje…
O pabaigai įdomiausias ir daugiausiai mūsų dėmesio sulaukęs patiekalas keistu pavadinimu „Viską matau“. Kas sugalvojo tokį pavadinimą ir ką jis reiškia, norėčiau samprotavimų ir jūsų mieli skaitytojai komentaruose po apžvalga. Na, o savais dalinuosi ir aš.
Žvelgiant į šį patiekalą, jo kompoziciją lėkštėje man peršasi kitas pavadinimas – „Kepsnys aklam kurmiui“. Net per gedulingus pietus patiekalus sudeda gražiau. O čia matos, kad mesta su tikslu pataikyti tik į lėkštę. Gruzdintos bulvytės metamos, matyt, buvo irgi iš kelių metrų atstumo, nes kelios sugebėjo kojas įmerkti ir į padažą.
Kepsniui kiaulieną, matyt, pjauna čia vietoje, nes kiaulė, kurios mėsa buvo patiekta šioje kompozicijoje, greičiausia gavus kelis dūrius spėjo pabėgti į mišką. Ir tik vėliau, suradus ją, buvo nuspręsta sunaudoti kepsniams. Mėsa kieta ir sunkiai pjaustoma peiliu. Tam, kad ji suminkštėtų bent kažkiek reikėjo ne po sviesto gabaliuką dėti ant viršaus, o mėsos gabaliukus vos iškepus mesti į puode išlydytą sviestą, tik tada butų galima tikėtis kažkokio mėsos minkštumo. Papildomas padažas kažkiek amortizavo sprangumą. Manau, kažkas išmanantis maisto kepimą griliumi, turėtų virtuvę apšviesti, kokio storio kiaulienos gabaliukai iškepa gerai, o kokio tiesiog išdžiovinami… Tiesa, gruzdintos bulvytės užsakyme atsirado mums paprašius, tad sutapimo su meniu foto šioje vietoje neieškokite.
Ar aš galiu kaltinti virėjas? Jokiu būdu. Aš galiu joms tik pavydėti ištvermės ir palinkėti stiprybės, nes išmaitinti tokią alkaną minią reikia turėti ne tik didelės fizinės jėgos, bet ir stiprius nervus.
Ar aš tikėjausi kažko kito? Tikrai ne. Prisiminkite 2018 metų, nuskambėjusį per visą Lietuvą, „Dainų šventės“ maitinimą. HBH komplekse toks maitinimas vyksta ištisą vasarą. Savaitgaliais čia pamaitinama ne ką mažesni kiekiai žmonių. Tad idealiai dirbti, maitinant tokį kiekį, jokių šansų. O ir be kliurkų dirbant tokiu konvejeriu atidirbti yra be šansų.
Klausimas: ko visi mes ten važiuojame? Dar viena tema diskusijai komentaruose. Mes asmeniškai, pabėgame iš miesto šurmulio. Pavalgę tikimės, kad valandą pasivaikščioję miške išbezdėsime (atleiskite už tokį išsireiškimą) prieš tai suvalgytą riebų maistą, bet tai vargiai kam pavyksta, nes skrandis dar visą dieną, sunkiai virškindamas, primena apie prieš tai apturėtą vizitą.
P.S. Kinijos liaudies respublikos vadovas tikiuosi suprato, kad jos piliečius paminėjau juokaudamas ir nepaskelbs tarptautinės Riebaus katino paieškos…
