Niekad savo apžvalgose neminėjau Gordono Ramzio, bet taip jau nutiko, kad pirmą kartą paminėdamas jį minėsiu visos apžvalgos metu, nes viešint užeigoje „Gandralizdis” jo vardą paminėjau net kelis kartus.
Išprotėjusiu dėl maisto būtų galima vadinti žmogų, kuris vien dėl pietų vyktų iš Kauno iki Panevėžio.
Tad eilinį kartą turiu pripažinti – turiu priklausomybę maistui. Gal ta priklausomybė taip stipriai nekirstų per kišenę, jei valgydamas nebūčiau išrankus ir maistą gaminčiausi namie.
Bet negana to, kad negaminu maisto namie, o pietauju kavinėse ar restoranuose, dar stengiuosi kaskart pietauti vis naujoje maitinimo įstaigoje.
O tai – papildomos išlaidos kurui. Tam manau pritars kiekvienas, kuris su savo „bolidu” kada nors yra lankęsis degalinėje.
Tad kartais taip jau nutinka, kad už dviejų asmenų pietus sumoku pigiau nei už kurą, kurio reikia, kad nuvykti iki pasirinktos maitinimo įstaigos.
Išvažiuodami iš Kauno dar nežinojome kur valgysime Panevėžyje. Tikslas buvo pats miestas, o pietums maitinimo vietą paprašėme parinkti Riebaus katino sekėjus, paskelbę apie tai pranešime facebook ir instagrame.
Sulaukėme daug rekomendacijų, tad teko rinktis tą maitinimo įstaigą, kuri surinko jų daugiausia.
Ir tai buvo – užeiga „Gandralizdis”.
Tiek interjeras, tiek platus meniu puikiai atitiko statusą, kuriuo save reprezentuoja maitinimo įstaiga.
Vartydamas meniu pirmą kartą paminėjau Gordoną Ramzį, pasakydamas, kad analizuodamas šį meniu jis į šuns dienas išdėtų jį sukūrusį.
Kaip pavyzdys – salotos, kurių ne tik, kad per daug mano akiai, bet dar meniu kūręs sugalvojo pagerbti krevetes sukurdamas su jomis dvejas salotų versijas.
O jau gurkšnodamas gėrimus prisiminiau antrą kartą Gordoną Ramzį, kuris tikrai būtų apšaukęs mus aptarnavusį padavėją vos Ramzis būtų pakilęs į antrą užeigos „Gandralizdis” aukštą.
Pirmame užeigos aukšte ant laiptų į antrą aukštą buvo padėta kortele, ant kurios puikavosi užrašas – REZERVUOTA.
Šiaip taip įsiprašę į antrą aukštą išvydome sustumtus kelis stalus, kurie buvo serviruoti stalo įrankiais ir indais.
Tai išvydęs Gordonas Ramzis tikrai būtų nepratrūkęs iki tol, kol pasiteiravęs pas padavėją būtų sužinojęs, kad svečiai prie šio stalo ateis tik rytoj.
Tokią detalę išgirdęs Gordonas Ramzis padavėją būtų išplūdęs ir greičiausiai išvadinęs tinginiais visą tą dieną su juo salėje dirbusią komandą. Suprask, kam varginti kojas bėgiojant laiptais pirmyn atgal iš pirmo į antrą aukštą, kai gali visus užeigos svečius supresuoti ir susodinti pirmame aukšte.
Dienos sriuba – 3,00€
Tą dieną užeigoje dienos sriuba buvo burokėlių. Ir Katinienė jai jokių priekaištų neturėjo.
Bet Gordonas Ramzis, kuris tą dieną buvo įsikūnijęs manyje, nesustojo siautėjęs net tada kai Katinienė dienos sriubos davė man paskanauti.
Ir problemą Ramzis matė ne sriubos skonyje, o jos patiekime. Tiksliau jam akį draskė prapilta virtuvėje sriuba ar nešant ją laiptais sudrebėjus rankom šliukštelėjus jos per kraštą.
Kai atnešė keptą duoną su sūriu, nespėjus man prasižioti, lyg kažką nujausdama Katinienė pasakė,- tik neužsivesk.
Kepta duona su sūriu – 5,50€
Ji turbūt mano akyse perskaitė beprasiveržiantį Gordoną, kuris tikrai pritartų man, kad duona kiek perkepta.
Tad visą laiką kol valgėme duoną su Katiene ginčijomės dėl to ar duona neperkepta. Tas ginčas buvo toks dažnas, kad tai prilygo ramunės žiedlapių plėšimui palydint juos žodžiais: myli – nemyli.
Vištienos traškios juostelės – 9,00€
O kai padavėjas atnešė pagrindinius patiekalus ant peties sėdėjęs ir prieš tai patarinėjęs Gordonas Ramzis sumurmėjo,- atsipalaiduok žmogau, tai užeiga, o ne restoranas.
Ir tikrai žvelgdamas į patiektus patiekalus ir prisimindamas jų kainas aš supratau, kad bandžiau šiai užeigai pakelti kartelę kiek aukščiau nei tai darau vertindamas kitas panašias Lietuvos maitinimo įstaigas.
Vištienos traškios juostelės tiek patiekimu lėkštėje, tiek parinktu garnyru buvo laipteliu aukščiau nei patiekalai kitose užeigose.
Nieko neturiu prieš morkų, burokėlių ar kopūstų salotas, bet jas gerbiami verslininkai palikit valgykloms, o pasivadinę užeigomis patiekite kitoniškesnį garnyrą su brangesnėmis salotomis ir daržovėmis.
Pačios vištienos juostelės buvo traškios su minimalia paniruote ir nepermirkusios aliejuje.
Šašlykas mix – 10,00€
Kad ir kokį apetitą turiu, bet šį kartą sudoroti abu iešmus šašlykų man nepavyko. Kadangi tiek vištienos tiek kiaulienos šašlykai buvo neperkepti ir sultingi, tai valgydamas maišiau gabaliukus neturėdamas vieno favorito.
Desertams pilvuose vietos nebeliko nei pas mane, nei pas Katinienę. Tad šį kartą tik tiek patiekalų.
Reziumuoju. Pradėdamas apžvalgą ir „įjungdamas” Gordono Ramzio manierą dvelkiantį vertinimą prisipažinsiu užsimiršau, kad randamės ne Vilniaus centre esančiame restorane, o šalia Panevėžio Dembavoje – užeigoje „Gandralizdis”.
Tad kiek tekste patampęs heiterių nervus juos dabar dar daugiau sunervinsiu pranešdamas, kad vertinu užeigą 5/5, nors išsakiau ir kelias pastabas.
Sapne susiskambinau su Gordonu Ramziu. Aišku kad jis mane išdėjo į šuns dienas dėl jo pastabų ignoravimo, bet Katinas jau toks, kad ir kokie autoritetai jam ką sakytų, jis visų pirma – Katinas, kuris eina kur nori ir daro tai ką nori.
Baigdamas noriu pagirti užeigą „Gandralizdis”, kuri lyginant su kitomis užeigomis yra draugiškesnė tiek svečio skrandžiui, tiek jo piniginei.
Video apžvalga
