Spėju, kad daugelis nustebę, kodėl viena po kitos kelios apžvalgos iš Žemaitijos. Prisipažinsiu, jokių atsitiktinumų. Tiesiog dėl vieno stebuklingo gėrimo, kuris ne tik sutvarko žarnyno reikalus, bet ir pakelia nuotaiką. Dažnai kursuodami tarp Kauno ir Palangos darome lanką, užsukdami į Plungėje ir Telšiuose įsikūrusias „Mon” parduotuves.
Kas per gėrimas ir kuo jis įspūdingas parašysiu kitą kartą, o dabar norėčiau papasakoti apie šalia Telšių įsikūrusią kavinukę „Branša”.
„Branša” galėtų būti puikiu pavyzdžiu sustojusio laiko. Žvelgiant į meniu susidarė toks jausmas, kad prieš dvidešimt ar trisdešimt metų sukurtame meniu, išskyrus kainas, nieko nekeitė.
Šiame meniu besipuikuojančią užkepėlę teko matyti apsilankymo dieną gyvai. Tiesa, užsakėme ne mes ją, bet šį patiekalą patiekė klientams prie gretimo stalo.
Tas pats klausimas, kuris neduodavo ramybės prieš dvidešimt metų, aktualus ir šiandieną. Manau, ne tik man, bet ir jums. Kodėl virtus ryžius, daržoves, vištieną, ar krevetes uždengę sūrio sluoksniu ir visą tą turinį pašildę mikrobangėje, vadinate užkepėle? Bet jei šiomis dienomis dar yra žmonių, kurie tai užsisako, vadinasi jiems tas klausimas neiškyla ir panašūs patiekalai dėl to toliau pūpso meniu.
Nupuolęs prie patiekalų pamiršau paminėti kainas. Jos čia žemos, ir spėju nekyla vien dėl to, kad tarybinių laikų, pirmųjų kooperatyvų pasididžiavimo patiekalai vargu ar turėtų pasisekimo šiais laikais su restorano lygio kainomis.
Trintų vaisių kokteilis 1vnt. – 2,50€
Vienintelis, kas tą dieną mums pietaujant „Branšoje” nedavė galutinai nugrimsti į 90-uosius, tai vaisių kokteiliai. Gal dėl to jų neskubėjome gerti ir laikėme lyg šių dienų talismaną viso pietavimo metu. Jei panašius plaktų Palangoje ar Kaune, užsukčiau jų kelis kartus per dieną.
Trinta baravykų sriuba – 3,00€
Kadangi mus aptarnavusi padavėja galėjo pasigirti tik kuklumu ir mandagiu aptarnavimu, bet ne padavėjos profesijos žiniomis, tai prieš salotas patiekė mums sriubas, kurios buvo pašildytos taip, kad greičiausiai net šildant užvirė. Tai po pirmo šaukšto sriubos mano liežuvis išsinėrė iš burnos ir išbėgo į lauką kiek atvėsti… Kam taip reikia kaitinti? Tokios aukštos temperatūros sriubos patiekti į salę ne tik kad nerekomenduojama, bet ir negalima.
Čili sriuba – 3,50€
Šiaip visumoje sriubos skanios, tirštos, trintoje baravykai dominavo, o aitrioji, kiek atvėsusi, pipiriukais dilgino gomurį. Su sriubomis patiektos bandelės buvo ne pirmos jaunystės ir savo šviežumą buvo praradusios dar rugpjūtyje, bet ši detalė, mums nevalgantiems duonos, netrukdė.
Krevečių salotos – 4,20€
Po sriubų atkeliavusios salotos su krevetėmis vėl nubloškė į tuos laikus, kai pirmieji restoranėliai kūrėsi ir viena iš salotų rūšių buvo būtent salotos su krevetėmis. Tiesa, tada krevetės buvo mažytės vos didesnės už dzikus, o mums pateiktose salotose jau puikavosi kelios didesnio kalibro krevetės. Obuolys kaip ir kriaušė bet kurias salotas tik pagyvina, ne išimtis ir šios, kuriose dominavo obuolys.
Vištienos filė su sezamu – 6,00€
Jei Katinienei patiektas vištienos kepsnys sezamų pagalba buvo jau XXI amžiaus atstovas, tai mano užsisakytas karbonadas su grybais ir sūriu buvo dar iš praėjusio šimtmečio.
Kiaulienos karbonadas – 5,50€
Bet nieko geresnio ir įspūdingesnio už 5,5€ aš ir negalėjau tikėtis. Gal nebent paniruotės pagalba didesnio kepsnio, kuris būtų netilpęs lėkštėje ir dėl to užgulęs dalį bulvių. O visumoje karbonadas iškeptas gerai, plonytė paniruotė bilojo, kad perdėto kalorijų kiekio negausiu. Miniatiūriniai kauburėliai garnyro kuždėjo, kad patiekalo už 5,5€ su didesniais kupsteliais gausi tik per virtuvės klaidą.
O va Katinienei, esančiai neabejingai sezamo sėkloms, vištienos kepsniu didelių nusikundimų nebuvo. Vienintelis nesusipratimas, kurį paskanavęs vištienos patvirtinau ir aš – druska, jos išties buvo perdėta.
Reziumuojame. Nustebino švara, ne tik pačioje kavinėje, bet ypač lėkščių, kuriose buvo patiektas maistas. Jokių nubėgimų, ar taukų žymių. Atrodo tokios žemos kainos, o švara nepamiršta.
Antra – padavėjos, kaip ir minėjau kultūringos mergaitės, bet žinių bagažas skurdokas. Nekalbant apie patiekalų pateikimo eiliškumą, dar paminėsiu faktą, kad reikia įsiminti ką klientas kalba. Aš specialiai paprašiau palikti vieną meniu tam, kad po pagrindinių patiekalų išsirinktume desertus. Tad kai paprašiau sąskaitos, padavėja galėjo pasiteirauti kaip su desertais, ar pati kažką pasiūlyti. Ir mes tikrai būtume bent vieną paskanavę, bet…
Trečia – patiekalai. Jei jau bandote išlaikyti senas tradicijas, kurias spėju turit nuo senų laikų, tai bent darykit didesnes porcijas. Nes tokie patiekalai įspudingi tuo, kad karbonadas ne tupi lėkštės kamputyje, o užima beveik visą lėkštę.
Vertinu kavinę „Branša” 3/5, o šiaip, jei Telšiškiams metai iš metų neatsibosta toks meniu, tai laikykit jį ir nekeiskit, nes apsilankymo metu matant beveik pilną salę tokia nuomonė ir susidarė. Ir svarbiausia – nekelkit kainų, nes tik jos ir padeda jums dreifuoti ir nenuskęsti šiais laikais.
