Sulaukiau štai tokio skaitytojos laiško ir jį lydinčių nuotraukų.
„Laba diena. 2 savaites pragulėjome Šiaulių respublikinės ligoninės Moters ir Vaiko klinikoje. Ką galiu pasakyti – praėjo metai nuo praeito lankymosi ten, tad yra ką palyginti. Ištiesų, tai maistas gal kažkiek ir pagerėjo – neliko sudžiuvusio batono, tiesa, jį pakeitė visokių rūšių duona PRIE VISKO. Duoną patiekia net prie košių ar pieniškos sriubos. Estetikos kaip nebuvo, taip ir nėra. Labai stengiasi į meniu įdėti kuo daugiau daržovių, bet deja, troškintų! Šviežių daržovių gavome per tas dvi savaites du kartus , tai buvo pomidorai ir agurkai. Visomis kitomis dienomis daržovės arba marinuotos , arba troškintos. Gulėjome tikrai ne dėl skrandžio problemų, tai nelabai supratau kodėl mūsų ” dieta ” buvo tokia, dar juokas suėmė, kad kadangi vis dar maitinu krūtimi, man pietus patiekė be raugintų kopūstų, bet tam pačiam vaikui, kurį maitinu krūtimi, vis tiek davė porciją su kopūstais, žodžiu niuansai.
Pridėsiu ir keletą nuotraukų. Būtų jų buvę ir daugiau,bet kadangi palatoje gulėjome ne vieni, nelabai norėjau daug paparacint. 
P.S. pastebėsit, kad kai kur maistas padėtas tiesiog ant vystymo lentos, nes kartais jį ten tiesiog padėdavo.
Nuotraukoje kur patiekta dešrelė, košė iš avinžirnių, tiesiog puikiai derėjo kotletas su morkomis , morkų ir bulvių koše ir morkų garnyru , žodžiu viskas iš morkų. Turbūt akis mūsų saugo.”
Peržiūrėjus šias nuotraukas man kilo puiki idėja. Visus tuos, kurie ilgisi tarybinių laikų, ir vakarais užmiega su nostalgija jiems, siųsti į šią ligoninę atgaivinti prisiminimų.
Nes pats maistas, tiek jo receptūros, tiek patiekimas išlikęs sovietinis ir apgailėtinas. Gaila, kad požiūris į pacientus tik toks. Ir vargu ar kas greitu metu keisis.
P.s. laukiu jūsų nuotraukų ir komentarų asmeninėmis žinutėmis. Anonimiškumą garantuojame.
