Jei yra tekę matyti kokiame vesterne kaip ką nors išmeta iš baro laukan, tai tada puikiai suprasite kaip aš jaučiausi po apsilankymo vienoje Raseinių kavinukėje.
Bet pradėkime viską nuo pradžių. Raseiniai mano apžvalgų akiratyje atsirado ne per seniausiai, ir maniau, kad vienos apžvalgos šiam miestui bent šiemet turėtų užtekti per akis, bet kur tau.
Aš planuoju, o gyvenimas koreguoja.
Tad vėl jūsų dėmesiui Raseiniai, ir manau gan skandalinga apžvalga, kurioje aš išliesiu visą pyktį, kuris susikaupė dėl nežmoniško elgesio, kurį patyriau apsilankęs kavinėje adresu – Vytauto Didžiojo g. 7-3, Raseiniai.
Būdamas Raseiniuose apie 15:00 prisiminiau, kad dar nuo ryto nesu valgęs. Ir kylantis alkis pakoregavo planus pietauti grįžus į Kauną.
Tad pakalbinęs pora močiučių prie „Maxima” parduotuvės ir gavęs kelias rekomendacijas, nulėkiau ieškoti jų žodžiais labai skanaus naminio maisto.
Viena rekomenduota kavinė nedirbo, o kitos tiesiog neradau.
Tad google pagalba pasirenku artimiausią maitinimo įstaigą, nes skrandis dar po gero pusvalandžio ima mušti „SOS” būgnus.
Užėjęs vidun už baro pamatau nelaimės perkreiptu veidu stovinčią moterį, kurios nelaimės priežastis suprantama esu aš.
Iš dalies ją suprantu, jei dirbi už fiksuotą atlyginimą, tai nesinori, kad kas trukdytų merdėjimą ant kėdutės „skrolinant’ facebooką.
Ką norėsi?
Per sukąstus dantis iškošta jos frazė tik patvirtino mano spėjimus, kad veidą išraižiusio liūdesio kaltininkas buvau aš.
Lyg jos nepažįstu ir kiaulių su ja neganiau,ir tujinti savęs niekam neleidžiu, tad kitu atveju būčiau apsisukęs ir išėjęs, bet alkis lyg koks mano priešas sukaustęs kojas neleido pajudėti iš vietos.
Norėčiau pavalgyti jei galima, į nemandagų pasitikimą tik tiek sugebėjau atsakyti.
Gautame meniu nustebino kainos, jos lyg iš praėjusio dešimtmečio, senai kur bemačiau tokias žemas.
Paklausęs ar turi ką be kiaušinio plakinio, iš dar labiau suraugto moters veido supratau, kad užsitraukiau dar didesnę nemalonę.
Sumurmėjusi, jog nežino, bet greičiausiai pagalvojusi, kad tai man svarbu, kiek patylėjusi pradingo virtuvėje.
Sugrįžusi pasakė jog kiaulienos troškinys be kiaušinių.
Tad sriuba, troškinys ir skardinė limonado už juokingai mažą sumą – 6€. Susimoku, ir sužinojęs, kad maistas bus patiektas prie stalelio, atsisėdu jo laukti.
Dėl muzikos kavinėje niekas nesivargina, tad įjungtas televizorius transliavo per vieną iš populiaresnių televizijos kanalų rodomą laidą.
Kadangi čia užsukau nepasisėdėti su Katiniene prie žvakių man ta TV transliacija nė kiek netrukdė.
Pirmą kartą maitinimo įstaigoje atneštą patiekalą padėjo ne man, o šalia manęs. Sakyčiau keistas aptarnavimo būdas.
Šiupininė sr. – 1,20€
Sriuba už tokią kainą nustebino mane gerąją prasme. Ir po pirmo jos šaukšto jau beveik buvau pradėjęs pamiršti nemandagų kavinės darbuotojos bendravimą.
Bet visiškai užsimiršti neleido ta pati moteris atnešusi kiaulienos troškinį ir padėjus jį priešais mane.
Ir tuo momentu pasijutau lyg pas ją užsukęs į namus, o ne į maitinimo įstaigą, nes ji įrankius man atnešė tiesiog rankoje ir juos atrėmusi į priešais mane padėtą troškinį pasišalino.
Kaip jums toks požiūris?
Kiaulienos troškinys – 3,50€
Po pirmo troškinio kąsnio, kuris taip pat kaip ir sriuba žadėjo gerą maistu mėgavimosi istorijos tęsinį, prie manęs priėjo pagyvenusi moteriškė.
Tiesa, prieš prieidama prie manęs ji išjungė televizorių, tada pamaniau baigėsi laida ir toliau valgysiu ramiai – tyloje, bet pasirodo klydau.
Ji priėjusi prie manęs pasakė, kad jau keturios ir jie užsidaro.
Žvilgsnį nukreipęs į kiaulienos troškinį nebyliai lyg bandžiau jai pasakyti, kad aš tik pradėjau valgyti.
Bet kur tau, ji stovėdama per gerą metrą nuo stalelio dar kartą pakartojo, jog jie užsidaro ir ji nori, kad aš išeičiau.
Ir aš supratau, kad ji taip stovės kol aš neišeisiu, o jei bandysiu toliau valgyti, tai nuo jos veriančio mane žvilgsnio galiu dar kokiu kąsniu ir paspringti.
Tad pasiėmiau limonadą ir išėjau į lauką.
Ai tiesa, dar nugirdau, kad ta kur mane aptarnavo piktu veidu išlėkė vaiko iš darželio pasiimti, tai gal dėl tos priežasties jie ir užsidarė.
Reziumuoju.
Iškaba virš kavinės skelbia, kad jų darbo laikas 9:00 – 24:00.
O mane iš kavinės išvarė, neleidę net pabaigti valgyti pradėtą kiaulienos troškinį.
Priimdami užsakymą neperspėjo, kad tuoj užsidarys, ir galimai aš nespėsiu pavalgyti.
Suprasčiau jei tai būtų kokiame naktiniame klube, kur du bičiuliai prie alaus bokalų, kuriuos neįveikia jau 3 valandas, vos nemiegantys diskutuodami nepastebėjo, kad jau atėjo 6val. ryto ir barmenas nori uždaryti barą.
Bet čia, neleisti žmogui suvalgyti kepsnį yra virš žmogiškumo. Kiek aš būčiau valgęs? Ilgiausiai – 10 minučių, jei mane būtų perspėję, kad planuoja užsidaryti.
Tokio įžūlumo dar neteko patirti niekur. Ir tokiais atvejais džiaugiuosi, kad manęs neatpažįsta maitinimo įstaigų darbuotojai ir nelenda į pasturgalį bandydami įtikti.
Net neabejoju, jei į šią kavinę būtų užsukęs bent vienas personažas, kuris publikuoja video apžvalgas apie maitinimo įstaigas, kuriose pusę laiko rodo ne maistą ar maitinimo įstaigą, o tai kaip jis valgo, jo būtų niekas neišvaręs, o atvirkščiai – būtų aptarnavę kaip Kinijoje aptarnauja diktatoriaus svečius.
Vertindamas šią maitinimo įstaigą, vertinimą rašysiu tik už aptarnavimą, ir jie yra verti tik vidurinio piršto.
1/5 balas yra tai ko ši kavinė, o tiksliau dvi moterėlės, tą dieną mane aptarnavusi ir vėliau išvariusi, yra vertos.
Gaila, kai bankrutuoja viena ar kita maitinimo įstaiga, bet jei bankrutuotu ši, tai aš tą dieną net pakelčiau šampano taurę, nes tai yra maitinimo įstaigų gėda, ir jai Lietuvos gastronomijos padangėje nevieta.
P.s. Tad tiek to pigumo gavosi, kai už sriubą ir skardinę limonado sumokėjau 6€.
Kavinė
Vytauto Didžiojo g. 7-3, Raseiniai
