Turiu prisipažinti – aptingau. Ir tas tingulys labiausiai pasireiškia kai užeina kalba apie maisto gamybą.
Kadangi pas mus šeimoje maisto gamyba užsiimu aš, o ne Katinienė, tai mano tingulio dėka paskutiniu metu savo namų virtuvėje tik dulkes nuo stalviršių ir kaitlentės valome.
Tad net ir esant tokiam vėjuotam orui mes norėdami papietauti kylame iš namų, ir bandome ieškoti maitinimo įstaigos apie kurią dar jums nesame pasakoję.
Beieškodami kažko naujo aptikome restoraną „Sakai” esantį turizmo komplekso Gribžė teritorijoje.
Pasivaikščioti po nemažą teritoriją sutrukdė ne kiek tragiškas tos dienos oras, kiek pilvuose gurgiantis alkis. O ir mažasis Katinukas buvo išaugęs iš to amžiaus kada jam rūpėjo vaikų aikštelės karstyklės. Tad kelios minutes pasižvalgę lauke nuskubame į restoraną ir tuščioje salėje renkamės kur prisėsti.
Kadangi Katinienė yra ta kuri nepraleidžia nei vienos mano apžvalgos, tai prisiminė jog dažnai akcentuoju tai, kad restoranuose kuriuose skaniai gamina visada pilna svečių.
Tokiu oru net šuns niekas į lauką neveda, o tu nori, kad kažkas pučiant tokiam žvarbiam orui važiuotų į užmiestį pavalgyti. Metęs tokį kontra argumentą kiek prislopinau Katinienės abejones.
O kadangi mes ne šunys, o katinai, ir dar turintys tinginio ligą, kurią dar veikė ir didelis alkis, liekame restorane „Sakai„.
Restorano meniu aukštesnio lygio nei tie kuriais svečius vilioja užmiesčių užeigos. Bet kelis patiekalus turinčius daug bendro su užeigomis aš visgi meniu radau. Tai raugintų kopūstų sriuba ir tos dienos šefo siūlomi bulviniai blynai su kiaulės kojomis ir be jų. Vieną iš paminėtų patiekalų įtraukėme į tos dienos mūsų užsakymą.
Paskanavęs duonelę, kurią patiekė kaip komplimentą nuo šefo, užsimaniau jos nusipirkti. Bet padavėja nuliūdino pasakydama, kad duonele jie prekiauja, bet reiktų iš anksto užsisakyti, kad atvykus ji būtų mums iškepta. Jei gerai pamenu, ji sakė, kad 1kg naminės duonos kainuoja 6€.
Puikiai prie duonos tiko sviestas gardintas česnaku, kuris buvo vos vos jaučiamas. Kas suteikė įdomesnio poskonio, bet neleido visai dienai pakvipti česnaku.
Kur mums tiek telpa,- pasakė Katinienė pamačiusi du iš trijų pirmųjų patiekalų. Juokinga, bet panašią frazę rašančius komentaruose po straipsniais aš neperseniausiai pradėjau net skaičiuoti. Ir jų skaičius jau senai perkopė per pora šimtų.
Sūrio spurgytės – 7,00€
Spurgytes į užkandžių sąrašą įtraukti pasiūlė mažasis Katinukas. Tad jis jų daugiausiai ir suvalgė. Skirtingai nei kituose restoranuose skanautos spurgytės, šios buvo be jokių daugeliui gaminamų spurgyčių įprastų priedų: jelapenų ar kumpio kubelių.
Tad šias spurgytes galiu drąsiai rekomenduoti ir mažiesiems valgytojams, nes spurgos viduje jų netykos aitrusis jelapenas.
Skumbrės straganina – 10,00€
Prie skumbrės straganinos iki „pilnos laimės” trūko tik tiek nedaug – stikliuko šalto ugninio vandens. Bet išgirdusi mano svajonę, ją greit užgesino Katinienė, ranka mostelėdama į automobilių aikštelę, kur buvome palikę savo karietą.
Taip, norint po to vairuoti negalima ne tik ugninio vandens, bet ir alaus. Tad tos dienos gėrimai buvo štai tokie.
Katinienė pamačiusi jai atneštą raugintų kopūstų sriubą dar jos net nepaskanavusi pasakė, – jei aš ją visą suvalgysiu soti būsiu iki vakaro.
Kopūstienė su šonkauliu – 7,00€
Naminis kastinys, virta bulvė, šmotas mėsos išdidžiai pūpsantis vidurį kopūstienės – vaizdelis lyg iš dosnios užeigos.
Tad tam, kad Katinienė dar galėtų paskanauti užsakytą pagrindinį patiekalą, ištuštinęs straganinos lėkštę pagelbėjau tuštinti ir kopūstienę. Ko tik nepadarysi dėl mylimos moters…
Padėjęs Katinienei kovoje su didele porcija kopūstienės, žvelgdamas į atneštus pagrindinius patiekalus bandžiau savyje surasti jėgų juos įveikti.
Sterkas – 15,00€
Katinienei buvo kiek lengviau tvarkytis, nes žuvis ne veršienos šonkaulių kalnas, kuris metė iššūkį man.
Veršienos šonkauliai – 16,00€
Kadangi nei Katinienės valgytam sterkui, nei veršienos šonkauliukams, kuriuos garbės valgyti turėjau aš, dėl skonio ar patiekimo kiekvieno atskirai prikišti nieko negalėjau, tad prisikabinau prie garnyro.
Nors abu patiekalai buvo tvarkingai sudėti lėkštėse, ir jų patiekimas akies nedraskė, bet kaip minėjau prie kažko Riebus katinas prisikabinti vis vien turi, kitaip jis nebus Riebus katinas. Tad man patiekime netiko – burokėliai. Pagaminti jie puikiai, bet akį rėžė tai, kad tiek prie žuvies, tiek prie veršienos buvo panašus garnyras.
Bet tik toks tas priekaištas.
Na o kiek pakritikavus reikia ir pagirti. Kaip ir minėjau patiekalai tvarkingai sudėti lėkštėse, jokių lėkščių nutepliojimų, ar burokėlių sulčių pabėgimo. Tiek veršiena, tiek sterkas iškepti gerai, neperkepti.
Kad buvo išties skanu įrodymas tam būtų buvęs tuščios lėkštės, bet Katinienė neleido jų kažkodėl paveiksluoti.
Spėju dėl to, kad komentaras – kur jiems tiek telpa, ją nemaloniai veikia.
Šefo pica – 11,00€
Na o Katinukas valgydamas picą pasakė vieną frazę, kuri puikiai apibūdina jos skonį, bei komplektaciją,- jie čia tiek visko pridėjo, panašiai kaip tu kai namie kepi picą.
Po tokių jo žodžių beliko man išprašius vieną siaurą juostelę paskanauti tos naminės picos. Iš pirmo žvilgsnio storas picos padas turėjo būti, kiek kietokas. Bet paskanavus tas spėjimas nepasitvirtino.
Picos padas kuo tai priminė čiabatą. O dėl ingredientų kiekio Katinukas pataikė kaip pirštu į akį.Taip gausiai nukrautą picą senai kada buvome valgę restorane.
Tiesa, namie mes neturime malkinės krosnies picoms kepti.
O tai kad prikimšęs pilvą spurgytėmis ir pica Katinukas užsimanė dar ir deserto, įrodo tik vieną, kad Katinų giminėje gebėjimas daug suvalgyti persiduoda iš kartos į kartą.
Užkepti blyneliai su varške ir mascarpone sūriu – 7,00€
Nesu mėgėjas desertų, bet paskanavęs vieną kąsnį blynelio su įdaru, kelis kartus dar šakutės pagalbą padariau neleistiną lėkštės sienos perėjimą, ir pavogiau kiek blynelio su uogomis, kol „pasienietis” Katinukas buvo nusisukęs į židinį restorano salės gale.
Reziumuoju. Jaukus restoranas, kiek nutolęs nuo Klaipėdos, buvo puikus tos dienos atradimas, papildęs Riebaus katino geru vertinimu minimų restoranų sąrašą.
Už tokį kiekį patiekalų maniau teks pakloti kiek daugiau nei 100€, bet net su arbatpinigiais mes tos sumos neperkopėme.
Džiugu, kad skanus maistas tą dieną pakėlė nuotaiką, kurią paskutines dienas gadina vėjuotas ir lietingas oras.
P.s. Jei planuojate vykti pietų į šį restoraną, rekomenduoju rezervuojantis staliuką, užsisakyti ir naminės duonos, kad vėliau jos paskanavus vietoje netektų gailėtis to nepadarius.
kaimo turizmo komplekso Gribžė teritorijoje
Gribžinių k, Dauparų Kvietinių sen., rajonas, Mokyklos gatvė 7, Klaipėda
