Atėjo metas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais apie viešbutį, kuriame turėjome progą viešėti šį rudenį kartu su Katiniene.
Taip jau nutiko, kad ilgai svarstę kur praleisti atostogas, nusprendę vykti į Italiją, išvykome turbūt su paskutine turistų banga, nes mums atvykus, viešbutyje be mūsų desanto iš Lietuvos, buvo dar kelios porelės svečių.
Tad viešbutis „Blue Bey Resort” Capo Vatikano kaimelyje Kalabrijoje Italijoje.
Viešbutis gražus, svečiai įsikūrę atskiruose „kotedžiukuose” po kelis. Tie, kas daugiau sumokėjo, gavo ir savo pievelę, su vaizdu į jūrą.
Atvykimo proga mums viešbučio darbuotojai paruošė užkandukų ir pavaišino ananasų sultimis, nors mes tikėjomės kažko stipresnio.
Žodžiu pasirūpino, kad laukimas kol ruošiami mūsų kambariai neprailgtų.
Menkniekis, bet malonu.
Kambario nuotraukų padaryti nepavyko, nes vos įsikėlę, išvertėme jame lagaminus ieškodami šiltam orui tinkančios aprangos.
O dabar pereikime prie pagrindinės šios apžvalgos temos – maitinimo.
Mes su Katiniene pirkome kelialapius su pusryčiais, pietumis ir vakariene. Tad kartu su „De luxe” kambariu, su vaizdu į jūrą už savaitės atostogas dviems sumokėjome 2000€.
Tad pradėkime nuo pusryčių. Šiame viešbutyje jie buvo kuklūs. Sakyčiau kuo tai panašūs į turistų, kurie išsiruošdami savaitei į kalnus pasiima po kilogramą tos pačios rūšies rūšies sūrio ir kumpio. Ir tai kasdien valgo.
Dar dėl įvairovės buvo dribsnių, bei jogurtų.
Pieno nebuvo, tad dribsnių nevalgėme. Pirmą dieną valgėme vien sumuštinukus su kavute.
Tiesa buvo dar ir virtų kiaušinių, bet kai pamatė, jog aš viską paveiksluoju pasiūlė ir omleto. Tad kitomis dienomis man pakakdavo tradiciškai išsitraukti telefoną, ir termo inde netrukus atsirasdavo ką tik prakeptas omletas.
O dabar pereikime prie pietų stalo. Ir čia noriu pasakyti jog nei Italijos, nei Graikijos viešbučių negalima lyginti nei su Turkijos, nei Egipto viešbučiais.
Čia jūs vargu ar priaugsite svorio nuo didelės pasiūlos maisto.
Pietums ir vakarienei tradiciškai mums siūlė rinktis iš kelių „starterių” ir kelių pagrindinių patiekalų.
„Starteriui” buvo siūlomi vien mūsų liaudyje vadinami – makaronai. Nors jie Italijoje turi įvairių pavadinimų, bet aš čia nesiplėsiu, kam bus įdomu, paskaitinėkite meniu lapelius.
Tad peržiūrėję mūsų pietų „starterius’ bet dar nematę vakarienės „starterių” jūs mane manau suprasite, kodėl aš apie makaronus net negaliu pagalvoti, net po dviejų mėnesių, nors jie buvo pagaminti nepriekaištingai.
Pietų pagrindiniai patiekalai buvo kiek įdomesni, bet porcijų dydžiai mūsų XXXXL kavinių lankytojams būtų lyg įžeidimas.
Tiesa, pirmomis dienomis pietų metu dar buvo šioks toks švediškas stalas.
Greičiausiai pamatę, kad aš nenustoju paveiksluoti viską ką jie neša mums, kelias dienas nelikus švediško stalo gavome ir po papildomą starterį dviems jau prie minėtų starterių.
Pirmoje nuotraukoje užkandį aš užskaitau, bet antroje toks jausmas, kad sudėjo tai kas liko iš vakar dienos vestuvių… Bent sušiai atrodo taip lyg pagaminti mūsų laukė nuo vakar vakaro.
Tie kas Italijoje nebuvę nei karto manau būtų pikti jau po pusryčių ir net nepradėję valgyti būtų bėgę reikšti pretenzijų viešbučio valdytojui, bet mes su Katiniene Italijoje ne pirmą kartą, tad nekritome į paniką kaip ir kita su mumis atvykusių lietuvių kompanija, nes puikiai žinome, kad toks maitinimas šioje šalyje normalus.
Vakarienė lyg pietų tęsinys.
Tradiciškai starteriui miltiniai patiekalai. Tiesa būdavo ir trintų sriubų.
Kiek užkandę sulaukdavome ir pagrindinių patiekalų.
Vienos vakarienės metu pirmą kartą paragavau šiame regione garsios pašteto – Nduja.
Mėgstantiems aitriąsias paprikas ji turėtų ne tik kad patikti, bet ir užkariauti jų širdis. Išties įdomus gaminys.
Aišku kad buvo ir desertų. Tik jais nebuvo nukloti kelios eilės stalų, kaip tai mėgsta turkai.
Taip jų būdavo nedaug, bet jie buvo iš kokybiškų produktų ir labai skanūs, o ne butaforiniai dažiniai, kokiais pasižymi Turkijos viešbučių dauguma.
Visumoje atostogomis likome su Katiniene patenkinti. Jei būtume norėję didesnio šurmulio tai mums į šį viešbutį būtų reikėję atvykti bent mėnesiu anksčiau. Tada, kaip mums pasakojo, čia buvo ir animatoriai ir net diskotekos ir aišku didesnis šurmulys tiek paplūdimyje, tiek prie baseino.
O kadangi mūsų veikla susijusi su šurmuliu, tai paskutiniu metu poilsiui pradedame rinktis ramesnes vietas ir tam tinkamą laiką.
Tad jei jums atostogos nėra maisto naikinimo maratonas, o poilsis ir naujų vietų atradimas, šis viešbutis jums tikrai tiks.
Kolektyvas čia draugiškas ir paslaugus. Mikro autobusiuku mus nemokamai nuveždavo ir į paplūdimį ir į stotį, kai vykdavome aplankyti vietinius miestus.
Apie tai ar verta užsisakyti „Tez tour” ekskursijas aš jau rašiau. Apie tai galite paskaityti paspaudę čia.
