Didelės porcijos, mažos kainos. Tai dažniausi terminai, daugelio vartojami norint apibūdinti kokią maitinimo įstaigą. Važiuodamas su draugais pietų į jau prieš keletą metų mano paties išgirtą kavinę–barą „Sotus vilkas“, įsikūrusią Vilkyčiuose, taip ją apibūdinau ir aš, bandydamas nupasakoti, kokių patiekalų mums šiandien teks paskanauti.
Kadangi paskutinįkart čia lankiausi prieš trejus metus, vartydamas meniu pirmiausia dėmesį atkreipiau į kainas. Buvo smalsu, kaip kainų kilimo tendencijos Lietuvoje paveikė šios kavinės patiekalų kainas.
Kaimiška burokynė, anąkart kainavusi 5,00€, šį kartą mus pasitiko kita kaina – 5,60€. Sterkas su voveraitėmis, kainavęs 7,90€, šį kartą mus bandė sugundyti pabrangęs iki 9,60€.
Bet prisimindamas milžiniškas porcijas, ir dabar užsisakinėdamas sakiau, kad kainos vis tik dar į mažąją pusę.
Kaimiška burokynė – 5,60€
Kaip ir tą kartą, taip ir šį ant stalo atnešta burokynė gąsdino savo dydžiu. Sunku įsivaizduoti žmogų, kuris, suvalgęs tokią sriubos lėkštę, patiektą su bulvėmis ir kąstiniu bei sriuboje plaukiojančia karkutės dalimi, dar galėtų svajoti apie kitus patiekalus, o ne apie valandėlę pokaituko čia pat ant minkštasuolių.
Bet visa pompastika baigėsi, vos tik aš pakabinau kelis šaukštus sriubos. Prieskonių gausa bei druskos perteklius „prasimušė“ taip greitai, kad supratau: be gėrimų mes čia neišsiversime.
Tad dar keli draugų testiniai burokynės šaukštai, kad patvirtintų arba paneigtų mano nuogąstavimus – ir milžiniška burokynės porcija keliauja atgal į virtuvę.
Dienos sriuba (šiupininė) -1,90€
Tiesa, kitai kartu su ja atneštai dienos sriubai – šiupininei – jokių pretenzijų.
Kepta duona su sūriu – 3,60€
Valgydami keptą duoną su sūriu ir laukdami karštų, bandėme pamiršti nusivylimą burokyne, kuri mus galėjo nustebinti tik dydžiu, bet ne skoniu.
Atkeliavę pagrindiniai patiekalai mus vėl pribloškė dydžiu. Porcijos tiesiogine žodžio prasme milžiniškos ir orientuotos labiau į tuos, kurie keliese valgo vieną porciją.
Ties žodžiu „dydis“ pagyros „Sočiam vilkui“ ir baigėsi.
Makaronai su vištienos kepsneliu – 6,50€
Vištiena su makaronais priminė maistą, kurį vaikas pasišildė namie. Toks jausmas, kad tėvai iš vakaro privirė makaronų, bet virė ilgiau nei makaronams reikėjo, tad jie buvo pervirę. Vištienos filė tokio plonumo, kad norint ją gerai iškepti keptuvėje, pakaktų iš abiejų pusių apkepti po minutę. Bet ir ją aiškiai kepė per ilgai. Juk tėvai rūpinasi vaikais, tad vištienoje turi žūti visos ten tūnančios bakterijos. Ir visai nesvarbu, kad vaikas valgydamas „želios“ burnoje tą sausą darinį, kažkada vadintą vištiena.
Jautienos kepsnys su voveraitėmis – 9,20€
Jautienos kepsniui bent kiek suminkštėti nepadėjo net jį visą nuklojęs padažas. Peilis mėsai pjaustyti buvo toks, kad greičiau būtų perpjovęs lėkštę, nei įkibęs į mėsą. Bet mes atkaklūs, tad kelis testinius šio „šedevro“ gabaliukus mums vis tik pavyko atpjauti.
Kodėl karvė, kuri nebegali atsivesti veršiukų, ir dėl to išvežta į mėsinę, vėliau, patiekta pirkėjams, vadinama jautiena – man iki šiol neįmenama mįslė. Bet tai, ką mums tądien patiekė „Sotaus vilko“ kavinėje, privertė grįžus namo uždegti žvakutę už tą vargšę daugiavaikę karvę, kavinėje virtusią jautienos kepsniu su voveraitėmis. Mano giliu įsitikinimu, tokia mėsa labiau tinkama sportinių batų padams gaminti, nei būti valgoma.
Troškinti kalmarai su baravykais – 9,90€
Kalmarai su baravykais buvo viso to cirko, kurį mes patyrėme, tęsinys. Nežinau, kaip reikia sugebėti taip sugadinti kalmarus, kad patiekti tik vos vos išlaikė tekstūrą ir labiau priminė troškintas medūzas, negu kalmarus. Na, o baravykams greičiausiai buvo gėda lipti į bendrą dubenėlį su apgailėtinais kalmarais, tad jų ten buvo tik keli gabaliukai. Kam priversti tiek miltinio padažo į tą dubenėlį, būtų dar vienas klausimas virėjoms, į kurį jos greičiausiai atsakytų: kad būtų sočiau.
Savo nuomonę apie nevykusius bandymus mus pamaitinti išsakiau padavėjai, patardamas virėjoms paskanauti visų tų šedevrų, kad ateityje žinotų, kas yra blogai. Dar pasisiūliau nueiti į virtuvę ir pagaminti kalmarus, kad jos suprastų, kaip turi atrodyti gerai paruošti kalmarai.
Sėdėdami prie stalelio netgi girdėjome, kaip mus aptarnavusi padavėja beveik žodis žodin perdavė mano pretenzijas virtuvės darbuotojams.
Bulvinis blynas su mėsa – 3,80€
Tikiuosi, bulvinis blynas su mėsa nenuvils jūsų, ištarė padavėja, dėdama lėkštę su bulviniu mutantu per vidurį. Ir taip, jei atmesime kiek prigėrusį aliejaus tarkį, blynas su mėsa tą dieną buvo labiausiai vykęs patiekalas.
Naminė duonos gira 0,5l. – 1,80€
Gerdamas skanią naminę girą, jau dėliojau mintis, ką norėsiu parašyti apžvalgoje. O žvelgdamas į mums patiektą sąskaitą, pradėjau spręsti dar ir mįslę: kaip kavinėje „Sotus vilkas“ reaguojama į klientų išsakytus priekaištus?
Tiek burokynė, tiek kalmarai su baravykais, tiek jautienos kepsnys į virtuvę buvo sugrąžinti tik paskanauti. Logiškai mąstant, į sąskaitą jie turėjo būti neįskaičiuoti. Na, bent taip su klientais elgiasi tik save gerbiančios maitinimo įstaigos.
„Sočiame vilke“ viskas kitaip. Burokynės neįskaičiavo, bet už išsakytas pretenzijas kitiems nevykusiems patiekalams gavome tik 10 procentų nuolaidą sąskaitai.
Gal mūsų pretenzijos buvo neįtikinamos? Nors puikiai girdėjome, kaip, priimdama užsakymą prie gretimo stalelio, padavėja, kalbėdama apie jautieną, pati užsiminė, kad jautiena pas juos vieną dieną skani, kitą dieną – kieta, čia nežinosi…
Pigu, didelės porcijos, sumokėjome 40€ ir išėjome alkani.
Tad jei jums nesvarbus patiekalo skonis, nesvarbu kad sriuba plaukia prieskoniais ir druska, o svarbiausia yra porcijos dydis, tai „Sotus vilkas“ yra jūsų svajonių maitinimo įstaiga. Gausiai aplieti miltiniais, riebiais padažais neįkandami patiekalai praturtins jūsų skrandį ilgam.
Tiesa, nepamirškit su savim turėti ir virškinimą gerinančių vaistų, nes jų mums prireikė net nepavalgius, tik paragavus tų patiekalų. Tad jei po pietų šioje kavinėje dar ilgai jaučiatės sotūs, tai tik dėl to, kad skrandis tik po gero pusdienio pradeda normaliai dirbti ir virškinti maistą.
O ir padažai, kuriais gardinti visi tą dieną skanauti patiekalai, tokie panašūs, kad to, kuris sudarė meniu, norisi paklausti: kur jūsų fantazija, gerbiamasis?
„Sotus vilkas“ savininkams turiu tokią rekomendaciją: išimkit iš menių karvieną. Suprantu, kad patiekti geresnę jautieną neleidžia patiekalų kainos, nurodytos meniu, ir tenka pirkti prasčiausią rinkoje siūlomą mėsą už mažiausią kainą. Tiesa, reiktų ir tas kremzles išpjaustyti, jei jau ruošiate tą mėsą kepsniams.
Na ir kalmarai… Manau, sunku moterėlėms, kaime pratusioms prie bulvinių patiekalų, gerai paruošti jūros gėrybes. Net neabejoju, kad geriau nei kalmarus virti joms sekasi kimšti žarnas tarkiais ir kepti vėdarus. O vėdarų jūsų meniu aš nemačiau. Tad suteikit joms galimybę gaminti tai, ką jos moka, ir aš, žinodamas, kad jūsų arkliukas – bulviniai patiekalai, dar pas jus sugrįšiu, bet šį kartą vertinu jus tik silpnu 2/5, ir tai naminės giros dėka.
