Kadangi Šiaulių mieste lankausi retai, tai pasinaudojau „Riebus katinas“ sekėjų facebooko puslapyje rekomendacijomis renkantis vietą papietauti. Neslėpsiu, iki apsilankymo dienos net nežinojau, kad egzistuoja toks baras „Cask 215”. Visada, kai tenka lankytis nepažįstamame mieste, džiaugiuosi šių laikų išradimu – navigacija. Jos dėka, įvažiavęs į svetimą miestą jautiesi kaip vietinis. Tad „grybauti“, ieškant miesto centre įsikūrusio baro, neteko. Navigacija atidirbo už visus penkis nagučius.
Graudu buvo eiti Šiaulių bulvaru, kuris lyg skaičiuotų paskutines gyvavimo minutes. Ne, pastatai neapgriuvę, o ir pėsčiųjų takai tvarkingi. Bet va parduotuvės tuščios ir merdėja. Akropolis baigia numarinti ne tik Klaipėdos senamiesčio smulkųjį verslą, bet atrodo, tas pats laukia ir Šiaulių miesto. Galimybė išgyventi yra, tik reikia susigrąžinti žmones… Tam, manau, puikiai pasitarnautų aukštą klasę senamiestyje demonstruojantys barai. Vieną tokį Klaipėdoje radau, tokio pat tikslo vedamas atvykau ir į Šiaulius.
Vos užsukę į vidų pajutome Pub’ams būdingą atmosferą. Jauki aplinka, neįpareigojanti, nevaržanti. Nors salė beveik pilna, mūsų laimei randame vieną laisvą staliuką. Padavėjos dėmesio sulaukiame vos prisėdę, tai džiugina. Vadinas yra tikimybė, kad padavėjai – „ežiukai rūke“ čia nedirba.
Vartydamas meniu, radau didelį grill patiekalų pasirinkimą. Matyt linksmų plaučių žmogeliukas rašė šį meniu, nes kiekviename puslapyje radau tai kas privertė nusišypsoti, šmaikštus, trumpas patiekalų aprašymas. Draugė išsirinko gan greitai, o aš dažniausiai noriu visko paragauti, tad užtrukau kiek ilgėliau. Ji pasirinko šefo sriubą, kuri šiandien buvo trinta burokėlių ir dienos žuvį. Kadangi Šiauliai nepasižymi šviežios žuvies gausa, virėjas kasdien siūlo tai ką gauną šviežiausio, bent taip supratome skaitydami meniu. O šiandien, matyt, ta garbė atiteko lašišai. Na o man, kaip minėjau, rinktis buvo sunkiausiai. Blaškiausi rinkdamasis tarp steiko, šonkauliukų, jaučio žandų ir dar biesai žino kokių gardėsių. Visgi apsistojau ties jaučio žandais ir burgeriu. Na o desertui, rekomenduotas sūrio pyragas.
Patiekalai keliavo ant mūsų stalo pagal iš anksto su padavėja suderintą tvarką, tai dėka merginos profesionalumo, kuri priėmus užsakymą išsiaiškino maisto patiekimo seką.
Pirmi mūsų teismui atkeliavo burokėlių sriuba ir jaučio žandukai. Tam, kad nieko nenusimanančiam apie delikatesą, skambiu pavadinimu jaučio žandukai, perteikčiau kokia tai skonio bomba, turėčiau įkelti video iš youtube, kaip atrodo tobulai pagamintas toks patiekalas. Nes atneštą man bare spėjau tik nupaveiksluoti. Mėsa buvo tobulai paruošta, jautiena vos prilietus su šakuti dalinosi į atskiras dalis, taip ji dalinasi lyg plėšyta tik po ilgo apie 5 val. kepimo neaukštoje temperatūroje. Mėgaudamasis sultingu patiekalu, vos girdėjau draugės liaupses ne tik sriubai, bet net šalia patiektai duonos riekelei, kuri irgi buvo kiek pašildyta ant griliaus. Žodžiu pirmi du patiekalai mus privertė maloniai nustebti. Tad beliko su nekantrumu laukti pasirodančių kitų.
Lašišos kepsnys pasirodė drauge su burgeriu. Ir mes vėl pradėjome mėgautis puikiai paruoštu maistu. Lašiša buvo neperkepta, vidus sultingas, šalia patiektos perlinės kruopos, bei daržovės derėjo puikiai prie žuvies. Ir čia vos neįvyko gražios pasakos fiasko. Man besimėgaujant sultingu mėsainiu, ant vienos iš šalia patiektų bulvyčių pamačiau poilsiui susirangiusį plauką. Nespėjome su drauge jį gerai apžiūrėti, kai prieš mus išdygo padavėja, lyg supratusi jog įvyko kažkas negero. Išklausiusi mano pretenziją, ji su burgerio lėkšte rankose pradingo taip pat greitai, kaip ir pasirodė. Ir jau po minutės stovėjo prie mūsų.
Džiugu, kad nebuvo tų tradicinių pasiteisinimų su nuvalkiotais tekstais, kad pas mus taip nebūna ir tai pirmas kartas. Profesionalai supranta, kad tie bla bla bla situacijos ir kliento nuotaikos nepakeis. Klientas yra nepatenkintas ir reikia kuo greičiau tai keisti. Ką jie ir padarė. Po pakartotino atsiprašymo nuskambėjo klausimas į ką keičiame tą patiekalą. Kadangi aš norėjau pabaigti mėgautis burgeriu, paprašiau pakartoti, bet jau be bulvyčių ir žinoma atnešti mūsų desertą.
Pakeistas mėsainis buvo toks pat sultingas kaip ir nebaigtas valgyti. O patiektas sūrio pyragas galutinai užglaistė prieš tai iškilusį nesusipratimą. Valgydamas jį, prisiminiau vieno iš skaitytojų siūlymą apsilankius čia, būtinai paragauti šio skanėsto. Galiu drąsiai teigti, kad ir aš rekomenduodamas šį gastropub’ą siūlysiu tą patį desertą.
Belieka sudėti taškus ant i. Grįžkime prie nesusipratimo su burgeriu ir nekviestu svečiu ant bulvytės. Žmogiškasis faktorius, jis nepageidaujamas, bet kartais pasitaiko. Smagu, kad komanda susidirbus ir greitai sugeba surasti išeitį iš susidariusios situacijos. Dar džiugiau tai, kad jokių kaltinimų neišgirdau iš padavėjos, kolegų virtuvėje atžvilgiu. Ji sugėrė mano nepasitenkinimą į save, pridengdama apsidirbusį virtuvėje. Tuo pačiu nekurstė tolimesnio mano nepasitenkinimo, o tiesiog jį greitai užgesino. Maža to, klaidai ištaisyti burgeriai ir pyragas sąskaitoje nefigūravo, tai buvo lyg nebylus likusio kolektyvo bendras atsiprašymas. Užsienyje tokia praktika taikoma beveik visur, bet tik ne Lietuvoje. Čia tiktų posakis, kurį dažnai naudoju: mes perkame ne tai ką parduoda, o tą kas tai parduoda. Kitaip tariant, kad ir koks geras produktas būtų, didžioji dalis pardavimo sėkmės priklauso nuo galutinės grandies – produkto pardavėjo, kuris tiesiogiai bendrauja su klientu. Tik dėka gero komunikavimo tarp darbuotojų, iš šio baro mes išėjome puikiai nusiteikę.
Tad barui „Cask 215” 5 nagučiai. Vertinimas: Interjeras – 10, Švara – 7 (-3 už tą draugelį ant bulvikės), Aptarnavimas – 10, Maistas – 9 (-1 dėl to pačio draugelio). Viso: 36 balų (vidurkis – 9)
P.s. nepagalvokite, kad nepastebėjau puikaus alaus pasirinkimo, apie jį rašysiu po kito apsilankymo….
