Kai užsimanau picos – privalau ją ir gauti. Panašiai nutiko ir tą dieną. Nežinau, būna jums taip ar ne, bet man taip nutinka dažnai. Atsikėliau jau žinodamas, kad pietums valgysiu picą. Tad jau nuo ryto pradėjau zonduoti galimus apsilankymo variantus.
Pažįstamų siūlymai buvo įvairūs. Sulaukęs tiek pasiūlymų, net susimąsčiau, ar ne per daug Kaunui restoranų, siūlančių picas.
Manau, tam ir esu aš, Riebus katinas, kad nustatyti, kuris restoranas dar gyvuos ilgai ir savo patiekalais džiugins klientus, o kuris greitu metu užsidarys. Tik nesupraskite mane klaidingai, nesu aš nei valstybinė mokesčių inspekcija, o juo labiau valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Mane greičiau galite lyginti su tomis bobutėmis, kurios nusako ateitį žvelgdamos į kortas, žvaigždes, ar kavos tirščius. Aš nusakau ateitį ragaudamas restoranų maistą. Skiriuosi kažkiek ir nuo tų bobučių. Nes jos už savo pasakas ima pinigus, o aš atvirkščiai – pats susimoku. Burėjai už pranašystes, kad ir kokios jos prastos būtų, niekas priekaištų neišsako. Na, o Riebų katiną už skaudžią tiesą dažnai aprėkia konkurentų parankiniu. O jei straipsnis giriantis restoraną, tai suprask, pats restoranas ir užsakė straipsnį.
Neslėpsiu, bet šis tėvynainių bruožas ir motyvuoja mane rašyti. Džiugu, kai žmonėms suteikiu peno padiskutuoti apie tai, kiek kas katinui sumokėjo.
Tad grįžtu prie picos temos. Gavau rekomendacijas apsilankyti picerijoje „Arena pizza“, bet kaip jau minėjau straipsnio pradžioje, tų picerijų tiek daug, kad navigacijoje pasižiūrėjęs kur maždaug randasi šis restoranėlis, nuklydau visai į kitą – „PJazz“.
Apie tai supratau tik pradėjęs vartyti meniu. Kadangi „Arena pizza“ nebuvo susimokėjus už straipsnį,nepuoliau į automobilį ir nepasileidau jos ieškoti. Kaip minėjau,pranašystėmis užsiminėju vedinas altruistinių paskatų. O tai mums leidžia su Katiniene atsipalaiduoti ir toliau vartyti meniu. „Arena pizza“, pas jus tikrai užsuksiu artimiausiu metu, ir žinoma, parašysiu jums jūsų ateities viziją, dar ir pats už ją susimokėsiu.
Manau gana nervinti savo kritikus, kurie matau jau paplūdę pykčiu laukia kada aš pradėsiu rašyti apie maistą.
Tad maistas.
Meniu toks didelis, kad net kilo noras užsukti pasižiūrėti kokio dydžio jų virtuvė.
Iš nuotraukų jūs puikiai suprasite, kad jie atrodo nepamiršo nieko. Nori picos? Prašau. Norite sushi ar kepsnį? Turi jie ir jų. Kažkam toks pasirinkimas tinka, mane jis nervina. Kadangi aš neturiu kažkokių išskirtinių nusistatymų prieš vieną ar kitą patiekalą, tad pamatęs tokią gausią pasiūlą, dažniausiai pasimetu. Manau, visi esate matę mažą vaiką, kurį tėvai pastato dideliame prekybos centre priešais pilnas lentynas saldainių ir pasako magišką frazę: rinkis ką nori. Reikia pamatyti tas dideles akis, kurios bėgioja lentynomis, nuo vienų prie kitų saldainių ir niekaip nesustoja vienoje vietoje. O galiausiai po ilgo neapsisprendimo tėvai patys kažką pasiūlo vaikui. Panašiai nutinka ir su manim matant tokią pasiūlą. Tada mane gelbėja padavėjas, kuris rekomenduoja jo manymu vertą paragauti patiekalą. Taip pat nutiko ir šį kartą, padavėjas man padėjo pasirinkti picą.
Katinienė apsisprendė pati. Pastebėjau, kad moterims maistą pasirinkti daug lengviau nei rūbus. Na, o mums vyrams – atvirkščiai. Mes rūbus išsirenkam greitai. Užsidėjome kelnes, tiko ir perkame. Na, o moterys būtinai privalo persimatuoti pusę parduotuvės….
Stebėdamas kaip dirba padavėjai, padariau dar vieną pastebėjimą – gerėja aptarnavimo kokybė Lietuvoje. Niekas manęs iš personalo čia nepažįsta, tad negaliu sakyti, kad taip jie aptarnavo tik mūsų staliuką. Šį kartą nepavyks man prisikabinti nei prie padavėjų darbo, nei prie virtuvės.
Chilli sriuba – 3,49 euro
Daržovių su lašiša sriuba – 2,50 euro
Nekalbėsiu atskirai apie kiekvieną patiekalą, nes priekaištų neturiu niekam, nei sriuboms, nei antriems patiekalams. Picos paplotėlis buvo iškeptas puikiai. Perlenktas jis netrupėjo ir nebuvo perkeptas. Geras santykis pomidorų ir sūrio. Lašiša sultinga, puikiai prie jos derėjo lęšiai bei kitos daržovės. Vienintelis, ko aš nebūčiau daręs kepdamas žuvį, tai nebūčiau tepęs jos padažu. Nesakau, kad jis pakeitė skonį ar nederėjo, labiau jis nekėlė apetito į jį žvelgiant…
Akapulco – 7,00 euro
Lašiša – 8,90 euro
Daugelis rašote, kodėl retai užsisakau deserto. Gal tiesiog bijau jums neįtikti. Nes kai užsisakau daugiau maisto, susilaukiu komentarų, kur jam tiek telpa.
Šiaip mano metuose kažko bijoti jau būtų juokinga. Tiesiog deserto užsakymą paskutiniu metu pasilieku po karštų patiekalų. Tada skrandis siunčia smegenims nurodymus tęsti puotą, ar jau dėlioti pinigėlius ant stalo.
Tad šį kartą buvo padiktuotas antras variantas. Na, o deserto mes dar grįšime kitą kartą.
Vertinimas: interjeras – 9, Švara – 8, Aptarnavimas – 9, Maistas – 9. Iš viso: 35 balas (vidurkis – 8,75). Tad penketas restoranui „PJazz“.
