Kai temperatūra lauke pakyla virš 20 laipsnių, ir dar turi laisvą valandėlę, stengiesi ją praleisti gryname ore. Štai ir mes šokome į automobilį, 5 minutės, ir jau prie Kauno pilies. Pasivaikščioję Nemuno ir Neries santakoje praalkome, tad nusprendėme užsukti į kavinę „Pilies sodas“ papietauti.
Mums, kaip klientams, džiugu, kad lauke daug laisvų staliukų – išsirenkame, mūsų manymu, patį geriausią. Malonu, kad valgiaraštyje daug sriubų, šaltų ar karštų patiekalų.
Mano akį patraukia šaltibarščiai. Kaina – 3,70 euro. Dar iš įpratimo galvoje įsijungė skaičiavimo mašinėlė, kuri nesunkiai pavertė eurus į litus. Šaltibarščiai – 13 litų. Labai jau smalsu buvo paragauti šaltibarščių, kurie teik kainuoti, manau, gali nebent kurorto miestelyje, kur žmonės perkaitusiomis galvomis nebeskaičiuoja už ką moka. Draugė užsisakė lašišos kepsnį, kurio kainos jau nebevertėme į litus. Aš buvau suplanavęs valgyti šonkauliukus, bet padavėja pačiulbėjo, kad kartais jie pasitaiko rieboki, tad supratau – rizikuoti neverta. Užsisakiau vištienos kepsnį. Šaltibarščių laukiau su apkeptomis bulvytėmis. Arba aš ne taip perskaičiau, arba virėjas nusprendė, kad gruzdintos bulvytės su „šventos Marytės“ („Santa Maria“ – Red.) prieskoniais bulvėms man labiau patiks. Na, galiu nuliūdinti virėją – nepatiko.
Mielas virtuvės šefe, jei matai, kad pro tamstos akis į salę plaukia šaltibarščiai, lydimi gruzdintų bulvių, apibarstytų bulvių prieskoniais, kurie puošia kiekvieno viengungio namus, neišleisk tokio patiekalo į salę. Nes tai ne tik neskanu, bet ir niekaip neišreiškia virėjų profesionalumo. Šaltibarščiai už tokią kainą turėjo būti tikrai tirštesni. Jei jau negėda imti tokią didelę sumą, tai pasistenkite, kad šaltibarščiai nebūtų tokie skysti, kaip eilinėje valgykloje. Šaltibarščiai mintyse ilgai neužsibuvo, ačiū padavėjai, kuri, greit nurinkusi tuščias lėkštes, patiekė karštus patiekalus. O tada supratau, kad ši virtuvė ne tik neturi virtuvės šefo, bet ir virėjas geras tinginys. Gaila, kad nesudėjau abiejų lėkščių ir nepadariau vienos nuotraukos. Būtų galima parašyti tokį prierašą: raskite du skirtumus.
Aš juos radau greitai. Skyrėsi tik padažas ir tai, kad mano lėkštėje buvo vištienos, o draugės lėkštėje – lašišos kepsnys. Jokios fantazijos, garnyrai tie patys, svarbu tik nesumaišyti padažų. Vištienos kepsnys lyg su paslėpta mįsle, nes valgant vis mąsčiau, kaip reikia taip gaminant iškepti mėsą. Kepsnys ne sausas, o su padažu neblogai ir valgėsi. Kadangi salotos tiek mano, tiek draugės lėkštėje vienodos, jos tapo mūsų abiejų diskusijų pagrindu. Tad santrauka pasidalinsiu: salotų lapai sudarė didžiąją dalį mišinio, ridikėlių, pomidorų, ar agurkų minimaliai, užtat aliejaus apšlakstyta be gailesčio. Paragavau ir lašišos – iškepta tikrai skaniai.
Valgiau, o galvoje sukosi Kauno senamiestyje esančių artimiausių kavinių, kurių daugelyje esu buvęs, pavadinimai. Tad galiu pasakyti, kad norint išlikti tokioje pasiūlos gausoje reikia ne tik strateginės, gražios vietos, galimybės patogiai pasisėdėti su alaus, ar vyno taure. Dar reikia žmogui ir skaniai pavalgyti, tada neįsijungs galvoje skaitiklis, verčiantis eurus į litus.
Vertinimas Interjeras – 7, švara – 9, aptarnavimas – 9, maistas – 6. Iš viso: 31 balas (vidurkis – 7,75) P. S. Įvertinti 5 nagučiais sutrukdė tik virtuvės „šedevrai”. Tad tik 4 nagučiai.
