Sveiki,
kol dar esu beveik šviesaus proto, atsakau dalinai už savo veiksmus ir nespėjau niekam prisipažinti meilėje bei pasipiršti…
Prašau RECEPTAS:
imame šviežias slyvas „vengerkas”, iškaulėjame, dedame į stiklainį…
Po to imame saują džiovintų slyvų – į stiklainį, imame žiupsnelį razinų – į stiklainį, pilame cukraus pagal savo skonį, traukiame iš slaptos vietelės zakristijono rugių sulčių ir užpilame…. Užsukame stipriai dangteliu ir padedame toliau nuo akių…
Pirmą kartą bandome atsiminę po 3 mėnesių paragaut, bet nepavyksta atsukt, tada dedame vėl atgal, ir bandome po metų – ir vėl nepavyksta, dedame atgal…
Tada gavęs sąskaitą iš „Ignitis” , pusiau infarktinės būklės bandai prisiskambint…
Prisiskambinęs bandai aiškintis…. ir supranti tik vieną, kad bobutė būt su kiaušais tai būtų dziedukas….
Tada po paros atsigavęs bandai vėl ieškot teisybės….
Bet bekalbant pradedi net abejoti ar tu esi tu ar šiaip kažkoks mulkis….
Apima bejėgiškumo jausmas ir noras kažką uždusinti ….
Ir tada supranti ,kad belieka išsitraukt stiklainį ir bandyti jį atidaryti… ir o stebūkle jis atsisuka…. Tikrai atėjo tas momentas, kada jis geriausias ramintojas ir atpalaiduotojas nervinės sistemos….
Įsipili, ir atsargiai po truputį ragauji, ir kūna užlieja palaiminto skonio banga, paskui ja ateina atsipalaidavimo švelnios bangelės su sildančiu kūną lengvu šiltu brizu… ir už lango pražysta snieguotos obelys ir paukščiukai pradeda angelų choru čiulbėti…
Dieviškas gėrimas. Tikrai… Nereikia nei užkandos, nei ką… Ttik piltis antrą stikliuką ir vėl leistis apimam tos palaimos, kada atsipalaiduoja visos kūno ir nervų lastelės… ir dzin tampa ta Ignitis elektros sąskaita ir žmonės tokie geri gražūs ir mieli… ir taip norisi mylėti visą pasaulį ir kiekvieną atskirai….
oi blin užnešė mane čia kaip reik po čerkelės,idomu kas bus po dviejų…
hmmm kol nevėlu užrakinu duris , uždangstau langus , išjungiu telefoną , kad draugeliai nesutrukdytų panirti i atsipalaidavimų ir malonumų pasaulį….
Labos visiems…
Teksto autorius: Au gis
