Mes vyrai kaip maži vaikai,jei šalia mūsų nebūtų protingų moteriškių tai greičiausiai mes nuskęstume pirmoje pasitaikiusioje pelkėje.
Ir tokią išvadą padariau po to kai pavalgiau kavinėje „170,6”, kuri yra automagistralės Vilnius – Klaipėda 170,6 kilometre.
Nesuskaičiuosiu kiek kartų važiuodami iš Kauno į pajūrį su Katiniene esame pravažiavę pro minėtą kavinę ir nei karto man nepavyko įkalbėti Katinienę užsukti čia pavalgyti.
Lyg kažką negero nujausdama ji vis sugalvodavo priežasčių kodėl negalime čia stabtelėti greitų pietų.
Tai ji dar nuo pusryčių soti, tai nespėsime į suplanuotą susitikimą, tai jai tiesiog skauda galvą.
Kelis metus nepavykus prikalbinti Katinienę, nenuleidau rankų ir pasinaudojęs proga vieną dieną vykstant į Klaipėdą prikalbinau draugą.
Kas liečia maistą, mes vyrai labiau sukalbamesni nei moterys.
Kavinėje užsakymai vyksta prie baro. Užsisakai, susimoki, atsisėdi ir lauki.
Rytietiška sriuba – 3,50€
Rytietiška sriuba buvo eilinė frikadelių sriuba su daržovėmis, gardinta chalapos aitriosiomis paprikomis (dar vadinamos jalapenais) ir greičiausiai aitriosios paprikos milteliais, kurie stipriai dilgino lūpas po kiekvieno sriubos šaukšto.
Kas ir kodėl šią sriubą pavadino – Rytietiška sriuba? Gal čia kokia kavinės savininkų neįgyvendinta svajonė turėti azijos patiekalų restoraną?
Vien svajonių neužtenka, reikia dar ir domėtis ta rytietiška virtuve, kad neapsijuokti prieš klientus, kaip nutiko mūsų atveju.
Po kelių sriubos šaukštų su draugu nusprendėme, kad „Rytietiška sriuba” lyg laiko mašina nunešanti į 90-sius metus, kur per raudoną uždangos sieną negalėdami „pačiupinėti” to uždrausto užsienio siūdavomės drabužius pagal iškarpas iš žurnalų. Panašiai patiekalus bandydavom gaminti be receptų, tiesiog žvelgdami į patiekalų nuotraukas.
Tad visas viltis po sriubų sudėjau į pagrindinius patiekalus, nes jei virėjos senosios kartos, tai ką jau ką, bet karbonadus 90-ais virėjos mokėjo pasakiškus kepti.
Kiaulienos karbonadas – 9,50€
Bet pamatęs man atneštą kepsnį pasijutau lyg sėdėčiau kokiame geležinkelio stoties bufete, kur skūpas virėjas iš 100g. nugarinės išmušęs kepsnį, kiek storesnį už kepimo popierių, vėliau jį pavoliojęs į džiuvesėlius ir įdėjęs į keptuvę ant neįkaitusio aliejaus iškepė štai šį „šedevrą”.
Aliejaus, spėju, karbonadą prigirdo specialiai, kad tas kiek suminkštintų sumedėjusią mėsą, na ir papildomai apkrovęs skrandį sudarytų klaidingą sotumo jausmą.
Daržovės ir tos „ne pirmos jaunystės”.
Kepsnys su grybais ir sūriu -9,60€
Užsakant nustebino kepsnių kainų skirtumas. Vos 0,10€ skiriasi karbonado ir kepsnio su sūriu kainos, bet jau jo paskanavęs draugas mane nuramino, jog jokio perdėto siurprizo už papildomus 0,10€ negavo.
Tokio pat storumo nugarinė plaukianti aliejuje ir ant viršaus kepurė lydinio, kurį čia vadina sūriu.
O greičiausiai tai sūrio gaminys su augaliniais aliejais.
Reziumuoju. Prisiminkite teksto pradžią, kurioje minėjau, kad protingų moteriškų vyrai pelkėse neskęsta.
Nebūčiau patyręs šio „gastronominio” polėkio, jei kartu būtų važiavusi Katinienė. Moterys turi gebėjimą nujausti ateitį, o jei ji dar ir Katinienė, tai tas jausmas dvigubai stipresnis. Tad eilinį kartą būtume pralėkę šią kavinę net nestaptelėję.
Dar valgant, apie valgomus patiekalus išsakiau savo mintis draugui.
O ko tu nori, jie orientuoti į „fūristus”, kuriems nesvarbu koks maistas, svarbu šiltas,- atrėžė draugas.
Nesutinku su jo tokiu teiginiu. Nesvarbu ar tai eilinis žmogus ar „fūristas”, visi moka pinigus ir privalo gauti padorų maistą.
Tad 1/5.
Tad mano nuoširdus patarimas – nestokit čia, net jei būsit kelias dienas nevalgę.
Kavinė 170.6
Pašaltuonio k., RASEINIAI, 60321
Video apžvalga
