Ar pamenate, koks karštas liepos mėnuo buvo praėjusiais metais? Ir kokią varganą vasarą turime šiemet?
Jei praėjusią vasarą kas nors būtų man pasiūlęs Mindauginėms išsinuomoti pirtį, būčiau išvadinęs jį pamišėliu. Bet panašią idėją išgirdęs šiemet, ilgai neatsikalbinėjau, juolab, ir Katinienei ši mintis patiko.
Visi puikiai žinome, kad į pirtį galima eiti, kai po valgymo bus praėjusios 2–3 valandos. Tad kelios valandos iki pirties malonumų mes, žinoma, gerai pasistiprinome.
Esu tiek daug visko kepęs savo svečiams, kad šią vasarą nusprendžiau kiek pailsėti nuo kepsninės. Tai žinodami draugai, rinkdami pirtį, ieškojo tokios, kuri galėtų pasiūlyti ir maitinimą.
Kaip tik šiuos visus kriterijus ir atitiko restoranas „Olando kepurė“. Be to, jis visai netoli Klaipėdos, ir po pirties malonumų nereiks trenktis gerą valandą iš kokios kaimo sodybos. Neturiu nieko prieš kaimo sodybas, bet su metais pradedu branginti savo laiką.
Nors buvo nekaršta diena, man nepavyko įkalbėti Katinienės užsisakyti kokį karštą patiekalą. Ji nusprendė pasitenkinti „Čili“ sriuba. Aš, neabejingas jautienai, užsisakiau antrekotą, o draugai užsakymą papildė šonkauliukais ir kukurūziniu viščiuku.
Čili sriuba – 8,90€
Teatleidžia man tie, kurie mėgsta valandų valandas kaitintis paplūdimyje, bet tokia vėsi vasara man asmeniškai, vengiančiam saulės, yra pasakiška.
Karščiai alina organizmą, o nukamuotas karščių prarandi norą net valgyti. O žvelgdamas į man patiektą antrekoto kepsnį aš džiaugiausi tuo, kad pro praviras pirties duris į vidų kartkartėmis plūsteldavo gaivus vėjelis.
Atleiskite už tarą, kuri pateko į patiekalų nuotraukas, bet pirtis be gaiviųjų gėrimų neįsivaizduojama.
O tiems, kurie bandys bambėti, jog gėrimas prie gero nepriveda, aš atsakysiu trumpai: prie gero nepriveda niekas, kas yra vartojama be saiko.
Vištienos peteliai – 7,90€
Kepta duona su sūrio padažu – 5,90€
Sūrio spurgos – 6,90€
Kiek į šalį atidėjęs patiekalų aptarimą, noriu parašyti kelis sakinius apie perdėtą kovą su alkoholiu, vykstančią pastaruoju metu.
Manau, kad mūsų valdžia yra perėmusi sovietinius tvarkymosi metodus. Neužsiima švietėjišku darbu, o draudimais bando pažaboti alkoholio vartojimą.
Nustatytos prekybos alkoholiu valandos man visada sukelia juoką, kai lankydamasis Amerikoje užsuku į degalinę kuro ir žvelgiu į lentynas, nukrautas alumi. Nustebsite, bet ten alaus degalinėje pirkau 23:00 val., ir niekas į mane ne tik kad kreivu veidu nežiūrėjo, bet ir pardavė. Nemačiau ten ir besivoliojančių girtuoklių aplink degalines patvoriuose.
Štai ir mes pirtyje turėjome ne tik giros ar nealkoholinio alaus, ir niekas iš mūsų prisigėręs ir nuogas po mišką nebėgiojo.
Įvairenybė „Olando kepurėje“ turimo alaus tokia didelė, o poskoniai tokie skirtingi, kad noras paskanauti visų buvo didelis. Net Katinienė, niekad negerianti alaus, paragavusi kelių skirtingų rūšių, išsirinko savo favoritą.
Kukurūzinis viščiukas – 16,90€
Grįžkime prie maisto. Nors ir minėjau, kad užsisakiau sau jautienos antrekotą, iš atneštų trijų karštų patiekalų mane labiausiai domino kūkurūzinis viščiukas. Tuos mažylius, dydžiu su balandžiu, dažniausiai perkepa. Nei daug nei mažai – testiniam skanavimui gavau tik mažytį sparnelį, bet ir iš jo galėjau suprasti, kad viščiukas pačiu laiku nušoko nuo kaitros. Tobulai iškeptas, nepersistengta net su prieskoniais.
Jautienos antrekotas – 29,00€
Veršienos šonkauliai – 18,90€
Juostelę antrekoto su draugu iškeitęs į veršienos šonkauliuką neprašoviau. Mažo veršelio mėsytė tiesiog krito nuo kaulo.
Katinienės užsisakyta aitriųjų paprikų sriuba mano padedama išgaravo akimirksniu. Spręsdamas pagal jos akis, bėgiojančias po mūsų lėkštes, supratau, kad vien sriuba bei užkandžiais ji nepasitenkins, bet ir karšto jai nebeįsiūlysi. Jos principai visada ima viršų.
Žinodamas, ką mėgsta, užsakiau kelis papildomus užkandžius ir, jai negirdint, – žuvies.
Pagalvojus, kas ta skumbrė, bet kai pamatai, kaip gražiai ji patiekta lėkštėje, pasidaro ne tik džiugu akims, bet ir apetitas pakyla.
Skumbrė – 13,90€
Pamačiusi tokį siurprizą, Katinienė nesispardė, bet neįveikusi visos žuvies, visgi pusę perleido man.
Kad jūs būtumėt matę, kaip greit nuo stalo „išgaravo“ vištienos peteliai, kurie vos paėmus į rankas nėrėsi nuo kaulo. Man asmeniškai pakako ir to padažo, kuriuo buvo glazūruoti peteliai, bet žvelgdamas į papildomas dvi padažines pagalvojau, kad restoranas turi pastovių klientų, kurie neabejingi padažams, ir galimai jais petelius tiesiog užsigeria.
Mažytės spurgytės, tradicinė kepta duona su sūriu ne tik puikiai derėjo prie pirties interjero, bet ir buvo kelis kartus pakartotinai užsakyta.
Bokalas alaus ar pusė taurės – ir aš niekada nesėdu prie vairo, tad norėdamas nuraminti visus įstatymus gerbiančius piliečius, įkeliu vieno iš namelių, kuriame mes likome nakčiai, nuotraukas.
Jei ir kitais metais vasara bus tokia pat šykšti saulės spinduliais, mes vėl sugrįšime į šį restoraną ne tik maisto, bet ir pirties malonumams.
P. S. Dieviškai skanios giros ir nealkoholinio alaus ryte aš gausiai prikroviau bagažinę. Vasara dar nesibaigia, o su ja sulauksiu dar ne vienų svečių…