Norintiems mane suerzinti atskleisiu lengviausią ir patikimiausią būdą – rezultatas bus šimtaprocentinis.
Tad čiupkite popieriaus lapą ir šratinuką. Diktuoju: „Jums tereikia prastą maistą patiekti ne man, o kartu su manim atėjusiems žmonėms. Ir idealiausia, jei užsukti pas jus savo svečiams būčiau rekomendavęs aš. O tie, kurie mano, jog galima sugadinti mano nuotaiką prastu maistu, – klysta. Per tuos metus apsilankymai šimtuose maitinimo įstaigų mane užgrūdino. Tad pasikartosiu – susikoncentruokite į mano svečius.“
O dabar trumpai papasakosiu apie vieną bariuką, kuriam tai puikiai pavyko.
Kadangi buvau suplanavęs papietauti su tėvais, nusprendžiau neeksperimentuoti – nusivežiau juos į „Pica PUB“ Klaipėdoje. Ten mes ne kartą skanavome picų. Tik iš kur aš galėjau žinoti, kad mano tėvai nenorės picų – užsimanys kepsnių.
Tad prie kelių jau ne kartą čia išbandytų picų užsakyme atsirado ir pora kalakutienos kepsnių. Neatsispyriau ir aš pagundai paskanauti ko nors kito, ne picos. Tuo labiau, kad padavėja labai išgyrė BBQ šonkaulius. Neišgąsdino ir tai, kad buvo užsiminta apie ilgesnį jų paruošimo laiką – apie 40 min.
Žinoma, taip ilgai laukti nereikėjo. Pirmosios mūsų stalą pasiekė picos, o maždaug už 35 minučių mus aplankė ir kepsniai.
Pica su vištiena ir šonine – 6,50 eur.
Kombo – 5,50 eur.
Vaizdas „pranoko“ lūkesčius. Po pirmųjų kalakutienos kepsnių gabalėlių juos norėjosi grąžinti atgal į virtuvę. Tad „Pica PUB“ turėtų padėkoti mano tėvukams – jei ne jie, tie „šedevrai“ būtų keliavę atgal į virtuvę, ir už tuos nesusipratimus aš tikrai nebūčiau mokėjęs.
Kalakutienos kepsnys – 8,00 eur.
Manau, daugelis matėte, kaip Charlie Chaplinas viename iš filmų valgo batą. Kaip suprantu, dėl minkštumo jis buvo bent apvirtas. Bet tai, ką bandė sudoroti mano tėvai, sunkiai pasidavė net ir laistant padažu. Perdžiūvusiai kalakutienos filė reikėjo ne 30 g padažo, o viso trilitrinio indo. Tas kepsnys gal būtų sulaukęs mažiau kritikos, jei iškeptas bent parą būtų dar pamirkęs padaže…
Žvelgiame į lėkštę toliau. Pašildytas šaldytų daržovių mišinys, jūsų manymu, turėtų kiek atsverti pastangas valgant tą puspadį? Klystate.
Žodžiu, man nepavyko tėvų įkalbėti grąžinti kepsnius. Būdami mandagūs ir nenorėdami kelti skandalo jie visą valandą kankinosi bandydami įveikti tai, kas sunkiai kramtoma, ir labiau priminė vytintą mėsą, nei keptą.
Tėvų prašomas nekelti aliarmo sukandęs dantis ir aš bandžiau valgyti riebų šoninės gabalą, pasidabinusį pora kaulelių. Nežinau, kieno iš meniu kūrėjų baba pasakė, kad prie BBQ šonkaulių tiktų jos prieš 10 metų užraugti kopūstai. Bet paskanavus tos pliurzės, kuri greičiausiai kelias paras troškinosi puode, nekilo jokios kitos minties, kaip ta: rauginti kopūstai jau seniai praradę jaunystę.
Šonkauliai – BBQ – 7,50 eur.
Nepamenu, ar kada nors teko skanauti tragiškesnių šonkaulių. Kaip nepamenu ir taip sugadintų raugintų kopūstų bandant juos troškinti.
Džiaugiuosi, kad bent picos dar tokios pat skanios ir atitinkančios dabartines kainas. Bet jei po kelių gerų žodžių sumąstysite kelti jų kainas, nepagailėkite ir daugiau ingredientų, nes dabar kaina ir produktų kiekis – ties suvokiama riba.
Nebesiplėsiu. Tiesiog pirmą kartą pasidžiaugsiu galimybe, jog turiu nemažai sekėjų ir galiu juos apsaugoti nuo panašių potyrių. Tad galiu rekomenduoti užsukti į „Pica PUB“
paskanauti picų – kažko įspūdingo ir stulbinančio, ką patyrėme „Dodo pizza“, nepatirsite, bet ir nenusivilsite. O štai kepsnių ten valgyti nerekomenduoju. Nebent esate didelis Charlie Chaplino kūrybos gerbėjas…
Vertinimas: 4 už picas, minus 2 už kepsnius, nors norėtųsi visus 3 nurėžti…
Susumavus – suvargęs sukrypęs 2/5. Ar aš dar sugrįšiu? Tikrai – NE.
