Atėjus rudeniui pakilo noras pakelti sparnus ir skristi iš namų gimtų, kur šilta ir smagu.
Apsirengiau, susikroviau manta ir per duris. Įvažiavus į Karmėlavą supratau jog esu velniškai alkanas, tai traukiu rankinį ir galvoju kur čia pavalgyti.
Apsidairius pamačiau kavinę į kurią nebūčiau kėlęs kojos, bet kai alkanas einu bet kur.
Atėjęs prisėdau prie artimiausio laisvo staliuko, kad jeigu kas galėčiau pabėgti.
Užsisakiau sau sočius pietus ir su nekantrumu laukiu kol atneš.
Pirmiausia atnešė šaltibarščius, o trinta daržovių zupę pamiršo. Jei ne aplinkinių žvilgsnis bučiau padavėjai pažėręs sauja komplimentų iš blogosios pusės. Bet čia pakišo koją mano rusų kalba, nes padavėja laisvai tik rusiškai ir ukrainietiškai kalbėjo, o ką aš vargšas savoj žeme be vaikštantis mokėsiu.
Aišku tik sava gimtąją kalbą. Tad ir velniu nedaviau, dėl neatneštos sriubos. Pradėjom ragauti šaltibarščius, ganėtinai didelė porcija, gal ir skystoki, tačiau ryškaus skonio pasigedau tarkuoto kiaušinio kaip kažkada būdavo.
Atnešus cepeliną išties nustebau kokio jis dydžio ir skonio. Tiesiog tirpo burnoje, net pats sau pavydėjau to dieviško skonio. Spirgučiai ir grietinė tik papildė šį skonį kuris buvo pasakiškas.
Ėdžiau ir ėdžiau, kartas nuo karto burbuliuodamas sau po nosimi, tuo tarpu mano draugas pasirodo keletą kart nufilmavo kaip kalbu.
Tad pasidalinsiu garso takeliu prie progos pasiklausykit. Draugas gavo begalo bekrašto didžiulę lėkšte karališko darinio iš nuostabos net pavadinimą pamiršo.
Ryžiai, ananasai ir visa kita! Neregėto skonio, nesu nei matęs nei valgęs to ką tikgrasa paruošė mano draugeliui. Filmavau viską kas papuola padavėjos net pasijuokė na dabar tai turėsi ką kelti į stori facebook. Ta va hebryte žiūrėkit. Skaitykit. Ir pasigrožėkite. Tiesa po vizito tikgrasoi tik įsėdęs į masina paprašiau vežti mane atgal į namus pagulėti ir niekur nebepakilau ir vėl likau gimtam krašte.
Šiandien, pietūs buvo tokie skirtingi, kad sunku pasakyti.. Du draugai, nesugebėjo įveikti pateiktų porcijų, tad reziume tokia! Jei nori sočiai bei skaniai pavalgyti, rinkis Tigrasa!
Autorius – Gudrus Lapinas
Ši apžvalga dalyvauja konkurse „Rašo skaitytojai”.
