Yra Lietuvoje tokia ekonomikos ir inovacijų ministerija. Apie šios ministerijos veiklą žinojau ne daug. Išskyrus tai, kad jos ministrė Aušrinė Armonaitė moka groti pianinu, daugiau nieko apie tos ministerijos veiklą ir negirdėjau.
Tiesa, jie lyg bandė užkariauti kosmosą, bet kaip supratau nepavykus persimetė į daug inovatyvesnę veiklą – produktų su pasibaigusiu galiojimo terminu legalizavimą.
Nepavykus narkotikus dekriminalizuoti, arba kitaip tariant jų mažus kiekius legalizuoti, greičiausiai, laisvės partija bandydama bent kiek tesėti rinkėjams duotą pažadą – bent kažką legalizuodami. Tad nusprendė liesti ilgiau pardavinėti prekes, kurios žymimos užrašu „geriausia iki”.
Kitaip tariant sudie produktų galiojimo termine.
Nežinau ką reikia vartoti ir kokiais kiekiais, kad sumąstyti tokią „genialią” idėją. Spėju, tam kuris ją pasiūlė bus skirtas koks metų ordinas už inovatyvumą.
Juokas juokais, bet pabandykime šį, mano akiai, kvailą siūlymą paanalizuoti plačiau.
Parduotuvėje produktų galiojimo laikui skaičiuojant paskutines dienas, šie atsigula prekybinėje salėje į tam tikras lentynas, kurios apie išparduodamas prekes skelbia pakabintuose pranešimuose.
parduotuvė „RIMI”
Parduotuvės „Rimi” skyrelyje, kuriame sudėti produktai, kurių galiojimo terminas tuoj tuoj baigsis, turi smagų pavadinimą – PerGeras kad išmestum. Spėju šį šūkį pamačius vienam iš minėtos ministerijos darbuotojų ir gimė ta mintis atšaukti draudimą prekiauti maisto produktais, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs. Jūs tik įsiskaitykite – PerGeras išmesti.
O dar jei koks kolega, tam ministerijos klerkui, užsiminė apie tai kaip visa tai prisidės prie gamtos apsaugojimo nuo perdėto šiukšlių kiekio, jis išvis atsidūrė devintame danguje su galimai unikaliu projektu, kurį pirma ministerija įdiegtų Lietuva, o vėliau ir visas pasaulis pasinaudotų šiuo inovatyviu sprendimu.
parduotuvė „Maxima”
Niekada nesusimąstydavau kokie dideli prekių kiekiai parduotuvėse nugula į skyrius, kuriuose su didelėmis nuolaidomis prekybininkai bando išparduoti prekes su besibaigiančiu galiojimu termino.
Nors ir kaip absurdiškai skambėtų siūlymas iš ekonomikos ir inovacijos ministerijos, bet jis prekybininkams nemažai sutaupytų, o gal net padėtų pasididinti pelnus.
Klausimas iškyla kitas, kas kompensuos ligonių kasoms pacientų gydymo išlaidas, kurie bus kreipęsi po apsinuodijimo produktais, kurių galiojimo terminas buvo pasibaigęs jau parduotuvėje?
Arba kas kompensuos ieškinius, kurių tikėtina prirašys nukentėję asmenys po minėtų apsinuodijimų?
Kas atlygins žalą: prekybininkai ar visgi ministerija uždegusi žalią šviesą tokiai prekybai?
parduotuvė Norfa
Žvalgantis po parduotuvę Norfą, ir apžiūrinėjant jų siūlomas nukainuotas prekes, į akis krito viena sulaužyta pakuotė, kurioje praradę prekinę išvaizdą su viltimi visgi būti nupirkti, o ne ištrenkti į šiukšlyną gulėjo kalakuto sparneliai.
Nužiūrėjęs šią pakuotę aš pagalvojau, kad ekonomikos ir inovacijų ministerijai įteisinus prekybą produktais su pasibaigusia garantija, tuo apsiriboti nereikėtų. Skurstantiems Lietuvoje pasiūlius pigių produktų su pasibaigusiu galiojimo terminu būtų galima pasiūlyti dar ir kitų lengvatų.
Sekantis žingsnis turėtų būti – leidimas eksploatuoti automobilius su pasibaigusia technine apžiūra.
Kaip pavyzdį jums rodau mercedes benz automobilį, kuris iš pirmo žvilgsnio jau techninės apžiūros nebe praeitų. Bet neskubėkite jo nurašyti, jei pripusti padangas, tai jis dar galėtu riedėti ir riedėti. O surūdijusios arkos vairavimui netrukdo.
O žinant kokia sunki finansinė situacija pas daugelį Lietuvos piliečių, kodėl nesuteikti jiems galimybę produktus su pasibaigusiu galiojimo terminu parsivežti automobiliu be TA?
Panašiai kaip ir miltai su pasibaigusia garantija, jei pradarius jų pakuotę iš jos neišskris koks drugelis ar nesiraitys kokios lervos, tai nors ir pasibaigęs galiojimo terminas, bet rizikuoti gaminti iš jų maistą bandyti galima.
Tad kodėl neleisti senoliui su tuo mercedes benz be techninės apžiūros nuvažiuoti kartą ar du per metus į sodą. Visų pirma jis važiuos atsargiai, o antra, jei kokia avarija, tai visa atsakomybė jam, nes jis kaip ir tas nusipirkęs senus miltus, sėdintis skaudančiu pilvu tualete, turėjo žinoti, kad leidimas nors ir duotas, bet už pasekmes atsakomybę neša jie patys.
Vienintelis loginis sprendimas, po kurio apsinuodijus visa kaltė kristų valgiusiam, tai produktus su pasibaigusia garantija dalinti nemokamai.
O ekonomikos ir inovacijų ministerija turėtų žinoti, kad galiojimo terminai ant produktų pakuočių atsiranda ne gamyklų technologams ir laborantams buriant iš kavos tirščių, o po atliktų didelių tyrimų ir testavimų. Ir jokia gamykla neprisiims sau rizikos užrašydama ar rekomenduodama dar kokią datą, kuri lyg pratęstu produkto galiojimo terminą.
Nes jų teisininkai aiškiai nurodys, kad po tokio sprendimo visa atsakomybė už produktais apsinuodijusius pirkėjus kris produktą gaminusiai įmonei, iš ko seks kompensacijos nukentėjusiems.
Tad manau eilinį kartą padrumstę orą virš Lietuvos padangės ir taip patraukę tautiečių dėmesį ministerijos darbuotojai nesulaukę nei gamintojų, nei prekybininkų pritarimo ieškos kitų būdų vėl mus nustebinti naujais, ir ne mažiau įdomesniais inovatyviais sprendimais.
Ko jiems ir linkiu, nesustoti kurti, o gal žiūrėk dar ką įdomaus ir įgyvendinsite.
