Sako, kad su metais mes įgauname patirties. Panašiai ir aš, rašydamas apie maistą jau trečius metus, pradedu suvokti, kad ne visos rekomendacijos yra nuoširdžios. Negi rekomendavę įstaigą, kuri merdėja, tikitės mano apžvalgos pagalba prisitraukti daugiau klientų? Arba tie, kas rekomenduoja kitų maitinimo įstaigų ir nėra matę. Nežinau, bet ši istorija apie eilinę rekomendaciją, kuri nuvedė mus į visišką nieką.
Na, bet apie viską nuo pradžių. Įdomus pavadinimas, ilgametė darbo patirtis, bei giriamas kavinės maistas, tokios rekomendacijos patraukė mano dėmesį.
Tad veiksmas vyksta kiek nutolus nuo Kauno, už Karmėlavos užeigoje „Senas bebras“. Nesu raganius, nespėju ateities, bet kartais vidinis balsas mane informuoja apie galimus potyrius. Taip nutiko atsisėdus kavinėje, nužvelgus ne tik interjerą, bet ir pradėjus vartyti meniu. Tuščia didžiulė kavinė, neskaitant vieno užimto stalelio, nesudarė jaukumo jausmo. Tad susikoncentruojame į meniu. O jį rašė arba mokykloje turėjęs iš lietuvių dvejetą, arba koks ukrainietis, atvykęs ieškoti darbo Lietuvoje. Nesiplėsiu vardindamas klaidinančią informaciją, paminėsiu tik karštus patiekalus.
Meniu minimas bebro sprandinės kepsnys, pasirodo gaminamas iš kiaulienos, bebru čia net nekvepia, net senu… Arba senas bebras užkeptas svogūnais, morkomis… Linksma, ar ne? Prajuokinome ir padavėją, kuri kiek padėjo susigaudyti ir padaryti užsakymą.
„Bebro” baravykų sriuba – 3,00 euro
Pradėkime nuo sriubos. Skambiu pavadinimu „Bebro“ baravykų sriuba už 3,00 euro galėtų nustebinti nebent savo patiekimu. Bet ir tai ne mane. Tie duonos „indai“, kuriuos galite valgydami sriubą kartu suvalgyti, galėtų sudominti nebent kelis metus prieš tai niekur iš namų neišeinantį žmogelį. Bet manęs tai nestebina, bet kuo toliau tuo labiau nervina. Visų pirma, tai jau nuvalkiota tema, ir ja „didžiuojasi“ kas antra užeiga vadinanti save restoranu. Antra, valgydamas retai kada naudoju duoną, tad mano „duonos – tara“ lieka net nepaskanauta. O tai metamas lauk maistas. Kai Afrikoje badauja vaikai, mes leidžiame sau tokią prabangą… Na, bet ne indelis mane labiausiai sunervino. Įsiutino mane jo turinys. Sūrus sultinys, kuriame aš neįžvelgiau baravykų net užsidėjęs akinius, buvo apgailėtina sriubos parodija. Tad sriuba tik skambus pavadinimas – o skonio nulis.
Firminės aštrios salotos – 2,80 euro
Sriubą pakeitė salotos. Žvelgdamas į man patiektas „firmines aštrias salotas“ supratau, kad bebras apie tai ką reiškia žodis firminis net nenutuokia. Žvelgiau į tą „šedevrą“ ir mąsčiau kokie tamsuoliai turi būti žmonės, jog gamindami tai tikėtų būti įdomūs šiais laikais. Kai jau beveik 30 metų atidarytos sienos, dauguma išmaišę pasaulį skersai išilgai, o čia žuviai skirtoje lėkštėje patiekia salotas, kurios žuvimi net nekvepia. Antra, kas ten virtuvėje pas jus jas drabsto? Ir iš kur tokia fantazija? Kas sumąstė šį receptą. Liūdna, kad žodį aštru jūs suprantate daug stipriau nei azijiečiai gamindami aštrų maistą. Jums žodis aštru yra tada, kai klientas po antro kąsnio sėdi degančiomis lūpomis ir net norėdamas nebeatskirtų fermentinio sūrio skonio nuo to virto kumpio, kurį jūs naudojate šioms „firminėms salotoms“.
Salotos su traškia vištiena – 3,80 euro
Katinienei su vaizdeliu pasisekė kiek labiau. Bet su skoniu praktiškai abi salotos ėjo koja kojon. Pas mane vyravo aštrūs potyriai, o pas ją – sūrūs. Jei jau barstote druską, pasistenkite kad ji pasiskirstytų vienodai, o nepupsotų salotų viršuje, susimetusi į vieną krūvą. Žodžiu, salotose su traškia vištiena buvo kažkiek valgoma tik pati vištiena.
Užbėgsiu bambantiems už akių, kurie dabar žvelgdami telefone ar kompiuteryje į mano apžvalgą liedami putas rėkia, kodėl negrąžinote? Nudžiuginsiu jus, kai padavėja pamačiusi net pusiau nesuvalgytas abi salotas paklausė kas negerai, jai buvo išsakyta viskas, ką jūs gerbiamieji prieš tai skaitėt. Kadangi esu tėvų gerai auklėtas, tai niekada nebandau nurodyti kaip turi elgtis maitinimo įstaiga panašioje situacijoje, matydama kliento tokį nepasitenkinimą. Kaip sakau, tai jų garbės reikalas: pritaikyti nuolaidą, neskaičiuoti šio patiekalo sąskaitoje, ar įjungti kiaulės akis ir apsimesti kad nieko nebuvo, paskaičiuoti pilną kainą. Kokį variantą pasirinko ‚Senas bebras“ pamatysite pažvelgę į čekį.
Esu naivus nuo pat vaikystės, tikiu pasakom, loterijomis, kalėdų seneliu. Taip ir čia tikėjau, kad sulaukę tiek kritikos bent pagrindiniais patiekalais nenuliūdins.
Traški vištiena – 5,70 euro
Tad sulaukęs paskutinio iššūkio savo skrandžiui, aš apsiverkiau. Verkiau kaip vaikas, nenuramino manęs net Katinienė.O pravirkdė mane garnyras mano lėkštėje. Tos naminės salotos mane nunešė 40 metų atgal, kai buvo dar gyvi mano seneliai ir kai močiutė seneliui per kokią tai šventę prie kotlieto įdėjo būtent tų salotų. O tada aš kaip tik sėdėjau seneliui ant kelių. Tad ačiū šios kavinės virtuvėje dirbantiems bebrams už tuos prisiminimus.
Bet nusišluostau ašaras, ir žvelgdamas į tą šedevrą negaliu atgauti žado. Tolumoje girdžiu Katinienę sakančią, jog jai patiekta lašiša perkepta. Sutinku su jos teiginiu, nes paimto paskanauti gabaliuko nepavyko nuryti, jis voliojosi ir vėlėsi burnoje. Lašiša perkepta, sausa. Kaip taip reikia sugebėti sugadinti žuvį, kurią kepti yra lengviau už daugelį kitų? Žodžiu, Katinienės pyktį ir nepasitenkinimą aš dar girdėsiu kaip „padėką“ už sugadintą dieną visą ateinančią savaitę.
Lašišos kepsnys – 6,90 euro
Na bet vėl susikoncentruoju į man patiektą patiekalą. Iš kur pas jus tokia tragiška fantazija? Kodėl jūs manote, kad per šermenis ir per 90 – mečio jubiliejų pateikiamas garnyras gali kažką sudominti? Tiesa, įmaišytas pekino salotos lapas į jas gal kažkam pasirodys lyg naujų vėjų gūsis lėkštėje, bet tik ne man. Aš pasijutau lyg svečiuose pas žmogų, kuris 50 metų slepiasi nuo pasaulio ir apie tai kokios naujienos šiuolaikinėse virtuvėse ne tik kad nieko nenutuokia, bet ir dar 50 metų nesiruošia tuo domėtis. Tiesa, ačiū už tai, kad vištienos kepsneliai nebuvo persūdyti. Čia manau pasekmė ne sugebėjime gaminti maisto, o tame, kad druską visą išnaudojo prieš tai patiektos sriubos ir salotų gamybai.
Galėčiau ilgai lieti pykčio tulžį, bet jūs neverti Riebaus katino dėmesio ir taip jo gavote daugiau, nei galėjote tikėtis. Tad vertindamas jūsų įstaigą su apgailestavimu sakau: gaila, kad žemiau vieneto nėra jokio balo, kuris galėtų perteikti mano apturėtus įspūdžius. Tad kaip minėjau pradžioje „senas bebras – miręs bebras“.
Te atleidžia tie, kas laiką leidžia šioje maitinimo įstaigoje, bet man gaila jūsų. Nes maitindamiesi tokiu maistu jūs tik atbukinate savo skonio receptorius, o jau po to ir žibalas gali atrodyti lyg geras vynas.
