Daugelis, pamatę tokią eilę prie maitinimo įstaigos, pasakytumėt: stovėti eilėje, ir dar Palangoje? Niekada.
Patikėkit manim – stovėtumėt kaip dideli, jei bent kartą būtumėt paragavę šio restobaro gaminto maisto.
Jei jau Katinienė stovėjo eilėje ir nereiškė pretenzijų – tai jau daug ką pasako.
Tiesa, stovėdami eilėje žinojome, kad į šias patalpas persikėlė mūsų praėjusią vasarą atrastas, kitoje vietoje veikęs ir 5/5 įvertintas restobaras „Šilelis“.
Eilė buvo mums atėjus, ji nesibaigė mums išėjus. Kur slypi nesibaigiančios klientų eilės paslaptis? Aš paminėčiau kelis faktorius: draugiškos klientams kainos, geras aptarnavimas ir svarbiausia – labai skanus maistas.
Sakote, kad aš piktas, ir kandžios mano apžvalgos kenkia prastai įvertintų maitinimo įstaigų verslui? Tad kreipiuosi į tuos verslininkus, kurių maitinimo įstaigas įvertinau mažesniu nei 3/5 balu: gaminkite taip, kaip gamina „Šilelyje“, ir visos mano apžvalgos bus 5/5.
Tą dieną užsisakėme keturis skirtingus patiekalus ir nė vienam neturėjome pretenzijų. Net norėdamas negalėčiau prisikabinti. Tad nereikia man versti kaltės dėl prasto balo ir ginti apkirmijusias maitinimo įstaigas.
Važiuokit į „Šilelį“, pastovėkite eilėje, pasisemkite praktikos paskanavę patiekalų, o grįžę pas save pradėkite keistis. Ir tada nei Riebus katinas, nei kokia Beplaukė žiurkė nebus jums baisi – visi liks patenkinti jūsų gaminamu maistu.
Dabar rašydamas apžvalgą permečiau akimis nuotraukas, ir mano žvilgsnis užstrigo ties sprandinės kepsniu, kurį turėjau garbės valgyti. Kitais kepsniais pasidžiaugiau tik paragavęs po keletą kasnių.
Tad prisiminęs tą sultingą sprandinę ir Dievo šaukštu užmaišytą rizotą, vos neišmečiau iš rankų kompiuterio ir nepasileidau basas per Palangą link „Šilelio“. Gerai, kad Katinienė prie vartų sustabdė.
Fish and chips – 8,90€
Bet kurį iš tądien užsakytų patiekalų nebūtų gėda pasiūlyti svečiui. Tiek „Fish and chips“, tiek šonkauliai, tiek šnicelis buvo be priekaištų. Jokių pretenzijų nei skoniui, nei kainoms.
Šonkauliai – 10,50€
Vištienos šnicelis – 9,50€
Tad daugiau nesiplečiu ir reziumuoju. Esu laimingas, kad nors ir nedaug, bet yra Lietuvoje maitinimo įstaigų, kurios sugeba išlaikyti savo vardą ir skaniu maistu išlaikyti ne tik pastovius klientu, bet ir rekomendacijų dėka pritraukti naujų.
Nesibaigianti eilė ties „Šilelio“ terasa lyg ir bylotų, kad reklamos jiems nereikia, bet jei ši mano trumpa apžvalga eilutę prailgins iki Basanavičiaus gatvės, aš būsiu laimingas, nes tik tam ir kūriau Riebaus katino puslapį, kad papasakočiau žmonėms apie tokias vietas, į kurias ne tik ne gėda užsukti pavakaroti, bet svarbiausia – ir skaniai pavalgyti.
Tie, kurie manote, kad man maloniau rašyti apie nevykėlius ir jų maitinimo įstaigas – klystate. Nes prieš rašant man visada tenka paragauti to jų gaminamo marmalo ir taip skriausti ne tik save, bet ir mylimą Katinienę. Tad džiaugiuosi už nesuprastėjusį „Šilelį“. Antras jiems skirtas mano įvertinimas – 5/5.
