Daugumai ne paslaptis koks yra Riebaus katino požiūris į veganizmą. Nesmerkiu jų pasirinkimo, smerkiu viso to perdėtą propagavimą. Dėl to vengiu kompanijų kur žmonės skleidžia savo erezijas ta tema. Myliu ir aš paukštukus, ir visus kitus žvėrelius. Bet valgau mėsą. Į išvedžiojimus kokia mėsą mes valgome ir siūlymus pažiūrėti video paskutiniu metu atsakau, kad jau mačiau. Suprantu, kad neišvengsime nesąžiningų verslininkų, kurie dėl didesnio pinigo augina kiaules, vištas netinkamose sąlygose. Bet tai nėra priežastis atsisakyti mėsos. Tiesiog reikia pasiieškoti ūkininkų, kurie tą mėsikę augina laisvai, nevaržomai. Dar vienas teiginys, kad maistui auginamų gyvūnų išmetamos dujos, liaudiškai – bezdalai, kažkaip kenkia klimatui ir prisideda prie klimato atšilimo. Bet pasižiūrėjus į sumažėjusį žmonių gimstamumą, galiu daryti prielaidą, kad balansas tų dujų stipriai nepakito. Jūs paklausite kam tokia įžanga? Atsakysiu, tai savęs nuraminimui, nes turiu rašyti apžvalgą skaudžia tema. Pietūs su sūnumi, kuris vieną dieną suprato, kad su mėsa jam „nepakeliui“. Ką ten su mėsa, atsisveikino ir su pieno produktais, kiaušiniais. Žodžiu visko, kas gali judėt, mirksėt, ar bezdėt.
Tėvai visada turi viltį, kad tai laikina. Tad vyriška kompanija sėda į automobilį ir lekia į Klaipėdos senamiestyje įsikūrusį restoraną „Dock“. Nušausime du zuikius, palaikysime verslą merdėjančiame senamiestyje ir bandysime sūnui įkrėst proto.
Jaunesnis sūnus sukalbamesnis, jam šiuolaikiniai maitinimosi ypatumai nė motais, greit suderina savo užsakymą. Na, o su sūnum veganu daug sunkiau. Ne man sunkiau, o barmenui, kuris priimėjo užsakymą. Čia elementaraus meniu žinojimo nepakanka, reikia net žinoti ar bandelių gamybai nenaudoti kaušiniai. Išsiaiškiname, kad šiuo metu tokių bandelių nėra. Tad vienas minusas veganams. Dėl keisto mitybos įpročio jis lieka be mėsainio. Nesigilinau kas tame mėsainyje pakeistų mėsą, nes pakaitalo būtų prireikę ir sūriui… Bet šiaip ne taip randame kažką veganiško ir užsakome humusą, bei prie jo bulvyčių.
Kol barmenas sukasi pilstydamas gėrimus mums, o virtuvėje gaminamas maistas, aš bandau pasiaiškinti tokio greito apsivertimo priežastis. Kai girdi veganų išvedžiojimus apie tai kodėl mėsai – ne, nėra tai taip skaudu, kai tai išgirsti iš artimo žmogaus. Jei apibendrinti, tai susidarai tokią nuomonę, kad mėsavalgiai tik ir gyvena, kad kasdien kažką nužudyti ir suvalgyti, na o veganai atvirkščiai, kasdien pabudę puola gelbėti gyvūnų.
Džiugu, kad barmenas ne tik išmano savo darbą, bet ir pamėtėja kelis juokelius, kas leidžia apsiraminti kylančioms aistroms, na o atkeliavęs maistas leidžia valgant jas primiršt kelioms minutėms. Aišku, kad šalia humuso pateiktos lazdelės veganui sukėlė abejonių, gal juose bus kiaušinių. Mes į tai sureagavome palaikančiai ir greitai lazdeles pasidalinę suvalgome.
Skanūs sultingi mėsainiai valgomi su liaupsinančiomis juos replikomis, nesugundė sūnaus nuo veganiškų idėjų pereiti prie labiau žemiškų ir paskanauti mėsos. Žinoma, kad humuso nelabai pakako ir teko jam eiti prie baro ir toliau kankinti barmeną norint užsakyti dar kažką veganiško… Aišku, kad profesionalai virtuvėje greit sumiksavo karštas salotas, kurias paragavęs aš su mielu noru tiekčiau jas šalia mėsos. Bet išsakyta tokia mano idėja sūnaus jau nebedomino. Belieka susitaikyti ir stebėti kiek šis apsivertimas tęsis, ir kaip jis įtakos jo sveikatą…
Per tą vidinę kova su sūnaus veganiškos mitybos pasirinkimu, pamiršau skirti dėmesį maisto apžvalgai.
Tad dabar apie tai. Labiausiai nustebino pateikimas, turint galvoje, kad šis mėsainių restoranas labiau primena pub’ą. Pradedant gėrimais, čia net gaivieji yra pateikiami taures papuošiant apelsino ar citrinos griežinėliais. Mažajam valgytojui šalia mėsainio buvo suraityta daili mašinėlė. Skonis taip pat atitiko išvaizdą. Humusas taip pat buvo įvertintas gerai. Bet labiausiai mane nustebino karštos salotos. Užsimanė sūnus salotų, pateikė idėją barmenui, jis greit sukomunikavo su virtuve ir vualia, skanaus. Čia tiktų mano dažnai naudojama frazė: mes perkame ne tai ką parduoda, o tai kaip tai parduoda. Pirma mes „nuperkame“ pardavėją, tada jau vertiname pirkinį. Tad didžiausia kiekvieno verslo sėkmė yra personalas. O šiai vietai su juo pasisekė. Na, man kantrybės neužtektų klausyti kas veganams tinka, kas ne… O čia ne tik kad išklausė, bet ir greit rado ką galėtų pasiūlyti. Profesionalai, nes neišgirdau tradicinės padavėjų frazės kai paprašai kažko ne pagal meniu, o jie atšauna: negalintys, nes to nėra programoje ir negalės įmušti į kasą. Kodėl vieni gali, o kiti to daryti nenori…?
Nenoriu čia propaguoti alkoholio, bet Klaipėdoje vakare užsukus į senamiestį būtų galima iš baro į barą eiti ir gurkšnoti po alaus bokaliuką. Užsukai į „Seven“ – bokaliukas, perėjai akmeniniu grindiniu į kitą gatvės pusę – “Docke“ užsisakei. Romantika… Džiugu, kad ir alaus didesnis pasirinkimas tampa gera tradicija mūsų baruose. Bet apie šią temą kitą kart ir su prierašu – N21.
Vertinimas: Interjeras – 7, Švara – 9, Aptarnavimas – 10, Maistas – 9. Viso: balų 35(vidurkis – 8,75) Tad 5 nagučiai.
Su pagarba,
Riebus katinas
