Manau visi žinote, kad Kalabrija tai pietinis Italijos regionas, kurio seniausias ir įspūdingiausias kaimas yra – Tropėja.
Bet ne apie Tropėjos architektūrą su jumis norėjau pasidalinti, o apie tai ką kaip pamišę turistai iš Lietuvos ir ne tik vežasi lauktuvių namo.
Ir tai nebus mitologinės figurėlės, magnetukai ant šaldytuvo ar įvairiausiais raštais išmarginti indai.
Kadangi šį tekstą rašo jūsų visų numylėtinis Riebus katinas, nesunku bus atspėti, kad tai kas slypi lietuvaičių lagaminuose vykstant namo yra valgoma.
Ir tai nebus Kalabrijos virtuvę garsinanti žuvis, itin gardi čia kardžuvė. Nes logiška, kad kelionėje namo žuvis sugestų.
Tad lietuvaičiai pirma ką veža namo iš maisto tai vietinis delikatesas, vienų vadinamas dešra, kitų paštetu – nduja.
Nduja gaminama iš kiaulienos žandų, lašinukų ir aštriųjų Kalabrijos paprikų.
Man asmeniškai ši soti ir aitri užtepėlė labai patiko. Manau ji puikiai tiktų šiuo metų laikų, kai daugelį pradeda kamuoti peršalimo ligos.
Pora riekelių duonos su nduja ir visos peršalimo bacilos bus akimirksniu išžudytos.
Bet ne nduja turėjau galvoje rašydamas pavadinime – kas antras lietuvis tai veža lauktuvių namo.
Nustebsite sužinoję, kad tai yra violetiniai Tropėjos svogūnai, kuriais prekiauja ant kiekvieno kampo ir jų kilogramo kaina prasideda nuo 2,50€.
Tie svogūnai apipinti tokiomis pasakomis apie savo stulbinantį saldų skonį, kad daugelis lietuvaičių perką jų ne po vieną, o net po kelis kilogramus.
Tarp tų lietuvaičių šį kartą buvau ir aš su Katiniene. Parsivežėme supintą kekę iš poros kilogramų svogūnų.
Įdomiausia, kad paragavę namie didelio skirtumo nuo mūsuose parduodamų violetinių svogūnų nesuradome, nebent tik forma.
Gal tie svogūnai būna saldūs tik kelios dienos po derliaus nuėmimo. O jis renkamas tris kartus metuose: balandžio, birželio ir spalio mėnesį.
Gal mūsų pirkti savo saldumą prarado belaukdami kelis mėnesius lentynoje kol mes juos nupirkome.
Bet kokiu atveju mes buvome tarp tų kelių dešimčių lietuvaičių, kurie džiaugėsi parvežę į Lietuvą „saldžių svogūnų” lauktuvėms…
Kai svėrė lagaminus, pas daugelį tautiečių lagaminų svoris viršijo leistiną normą. Tad nenustebsiu, kad tą viršsvorį ir sudarė svogūnai.
O lėktuvui pradėjus kilti aš net buvau pradėjęs abejoti ar jis sugebės atsiplėšti nuo žemės…
P.s. Prekybos tinklai turėtų pasinaudoti šia informacija ir sumažinti svogūnų kainą, nes daugelis apsirūpino jais ilgam ne tik savo šeimas, bet ir gimines…
