„Tez Tour” nenori kad jūs apie tai žinotumėte. Tai apie ką dabar papasakosiu manau teko patirti ne vienam, kuris bent kada yra pirkęs poilsinę kelionę. Tad jei patyrėte kažką panašaus į tai ką perskaitysite tekste, nepamirškite savo įspūdžiais pasidalinti komentaruose.
Na, o aš pradedu.
Šį rudenį su žmona atostogų vykome į Italijos regioną – Kalabriją.
Iš oro uosto mūsų gan nemažą kompaniją iš Lietuvos – apie 40 žmonių į skirtingus viešbučius vežė autobusas.
Autobuse, kad nebūtų liūdna „Tez Tour” darbuotoja mums papasakojo koks varganas Kalabrijos regionas, ir kad jį lyginant su Lietuva čia atsilikimas apie 15 metų.
Dar ji pridūrė, kad šiame regione ypač aktyvi mafija. Bet paskubėjo iškart nuraminti pasakydama, kad mafija turistų neliečia.
Jei tai ką ji pasakojo aš būčiau išgirdęs ne Italijoje autobuse, o Lietuvoje agentūroje prieš susimokėdamas už kelionę, aš būčiau rimtai pagalvojęs apie kitą alternatyvą atostogoms.
Dar man labai keista pasirodė ir tai, kad nors ir sėdėjau ne per toliausiai nuo jos, ji nenugirdo, ar apsimetė nenugirdusi to, kaip aš kelis kartus pasidomėjau apie galimybę naudotis Kalabrijoje populiariu transportu – traukiniu.
Bet nepamiršo lyg maldelę bumbsenti apie tai į kurį viešbutį kurią valandą atvyks apsitarti su tais, kurie norės užsisakyti jų organizuojamų ekskursijų į šiame regione lankomesnes vietas.
Dar nei karto neteko gailėtis, kad į panašius susitikimus nevaikštau ir niekada nesinaudoju kelionių organizatoriaus siūlomomis ekskursijomis.
Pirma, jos ženkliai brangesnės nei galite nusipirkti pas vietinius ekskursijų organizatorius, antra galite sumokėję milžinišką pinigų sumą apturėti nemalonią kelionę.
Štai pavyzdys, kurį papasakojo keli mūsų viešbučio svečiai.
Kelionė į Regio ir Scilla mūsų viešbučio svečiams vienam žmogui kainavo 80€.
Išvažiavę ryte, jie važiavo apie 70km. į priešingą pusę paimti „Tez Tour” gido, ir tada vėl atgal, nes minėti miestai randasi priešingoje pusėje, nuo mūsų viešbučio nutolę apie 70km.
Pasivaikščioję apie valandą Regio, visa kompanija buvo nuvežta į Scilla, kur buvo nuvesti į vieną kavinę, kuri priminė didelę valgyklą, kurioje prie ilgų stalų sėdėjo ir vokiečiai ir kitų šalių turistai.
Visi gavo po meniu, kuriame galėjai rinktis iš 3 skirtingų patiekalų. Prie kiekvieno patiekalo priklausė po vyno taurę. Kainos, jei neklystu 23, 26 arba 29€.
Kol visus pamaitino pasivaikščiojimui po miestą beliko nepilna valanda.
Tad išėjęs į lauką Tez tour darbuotojas ranka mostelėjęs link miesto centro pasakė: čia centrinė gatvė, prie autobuso laukiu nurodytu laiku.
Ką galima pamatyti gausiai lankomame miestelyje per nepilną valandą!? O dar nori ir gražius vaizdus įamžinti, ir suvenyrų nusipirkti.
Kaip minėjau pasivažinėjimas autobusu vienam žmogui kainavo 80€. Ir tas pasivažinėjimas baigėsi tuo, kad grįžtant autobusą sustabdęs laukuose jo vairuotojas visiems pareiškė, kad autobusas toliau negali važiuoti, nes viršijo leistiną valandų normą
Tad visi nepatenkinti, pavargę ir pikti laukė kol atvažiuos kitas transportas.
Kaip ir minėjau šią „superinę” ekskursiją išgyvenome ne mes su Katinienę, o kiti mūsų viešbučio tautieičiai, kurie apie tai mums jau guodėsi pusryčių metu.
Na, o mes viešbučio transportu kasdien nuvykdavome iki traukinių stoties, o iš ten iki Tropėjos kaina- 1,40€ (10 minučių traukiniu), o iki Scilla – 4,70€ (apie 1val. traukiniu).
Tad manau jūs supratote, kodėl galimai manęs negirdėjo „Tez tour” darbuotoja, kai dar autobuse klausiau apie galimybę keliauti po regioną traukiniu, nes po to kažin ar būtų atsiradusių tokių kurie norės permokėti dešimt kartų.
Traukinio dėka mes aplankėme kelis Kalabrijos miestus. Ir didžiausią įspūdį mums paliko – Tropėja.
Miestas kuriam per 3000 metų, ir kurio paplūdimio vandens žydrumas ir skaidrumas toks kaip lietuvaitės akių…
Aišku, kad Riebus katinas Tropėjoje ir valgė, ir ne viename restoranėlyje.
„Thats Amore” randasi pagrindinėje Tropėjos gatvelėje ir manau lietuvaičiams įdomu kokios toje Italijoje kepamos picos ir kokios jų kainos.
Vasarą Lietuvoje arba kur šiltuose kraštuose viešint, kai saulutė ridinėjasi žeme, aš dažnai stalo vandenį iškeičiu į alų.
Ir turiu paminėti, kad Italijoje ne tik alus skanus, bet jie jo pila negailėdami. Taip sakant – su kaupu.
Laukdami picų su Katiniene aptarėme paskutines valgytas Lietuvoje ir jų panašias kainas, kurios mirgėjo „Thats Amore” meniu.
Tad dar picoms nenugulus ant mūsų stalo aš supratau, kad tai bus ženkliai aukštesnis lygis, nei tas kurį valgiau Tėvynėje.
Pica „Thats amore” – 12,00eur
Pica „Capricciosa” – 10eur.
Kas kart valgydamas picas Italijoje stebiuosi, kaip stipriai skiriasi mocarelos sūrio skonis nuo to, kuriuo gardina picas Lietuvoje. O ir garžgarstės, kurios lietuvoje turi lengvo kartumo, čia labiau salstelėjusios.
Privalgėme ir persivalgėme. Aišku, kad palikome gerą vertinimą atspindintį Riebaus katino lipduką.
Kurį dar mums esant picerijoje užklijavo ant durų.
Reziumuoju. Suprantama kad „Tez Tour” pelno siekianti įmonė, bet tokios apgailėtinos „ekskursijos” daro gėda jai. O tas mano nuomone noras dar labiau pasipinigauti vežant turistus į jau suderintą maitinimo įstaigą tą gėdos jausmą, kurį turi jausti „Tez Tour” tik sustiprina.
„Tez Tour” noriu palinkėti būti atviriems su savo klientais. Tada panašių tekstų manau bus tik mažiau, arba jų išvis nebus.
Kalabrijoje išties puikus susisiekimas naudojantis traukiniais. Jūs galite neprisirišę prie ekskursijos savo nuožiūra planuoti kiek laiko kuriame mieste praleisti. Juolab, kad ekskursijos metu „Tez Tour” darbuotojas apie miestą į kurį vykstate papasakos mažiau nei rasite pats wikipedijoje.
O Lietuvos picerijoms noriu palinkėti daugiau dėmesio skirti maisto kokybei ir tik vėliau mąstyti apie picų kainų kėlimą.
