Nors vasara šiemet gerais orais ir nelepina, bet tradiciškai didesnę laiko dalį aš su šeima leidžiu pajūryje nei Kaune.
Ir nors didžioji dalis skaitytojų šiuo metu mieliau skaito apžvalgas skirtas Lietuvos pajūrio maitinimo įstaigoms, bet aš negaliu skriausti miesto, kurį pamilau prieš daugiau nei dešimtmetį persikėlęs į jį gyventi.
Tad kaip supratote ši apžvalga bus skirta kasmet gražėjančiam Kaunui ir senai apžvalgose bešmėžavusiai atsinaujinusiai Vilniaus gatvei.
Tad Vilniaus gatvė ir joje įsikūręs restoranas „Arti”.
Apie šį restoraną, o tiksliau prieš jį čia veikusią kavinę „Pas Stanley” rašiau vienoje iš savo pirmų apžvalgų dar 2017metais, ir tada čia veikusią kavinę įvertinau aukštu 5/5 balu.
Mums užėjus restoranas tiesiogine to žodžio prasme skendėjo žaliuose atspalviuose – gražu ir jauku.
Vartant meniu iškart dėmesį patraukė du patiekalai, kurių dar nėra tekę matyti kitų restoranų patiekalų pasiūloje, tai – „Jaučio žandų kroketai” ir sriuba „Trinta obuolių ir salierų su rūkyta skumbre”.
Sutikite skamba įdomiai.
Dėka šių įdomesnių patiekalų gimė mintis šią apžvalgą parašyti kitokia gaidele, ne tik pasitelkiant dažnai mano vartotus žodžius – gražu arba skanu, tad šį kartą pabandysiu pasistengti tekste perteikti keliais sakiniais ir patiekalo skonį atspindinčias detales.
Jaučio žandų kroketai – 10,00€
Pradėti patiekalų apžvalgą noriu nuo vieno iš užkandžių – „Jaučio žandų kroketų”.
Po traškia jaučio žando kroketo išore slėpėsi sodrus įdaras, kuriame susijungė lėtai troškinta mėsa, švelnios bulvės, bei buvo jaučiamas džiovintų grybų ir rūkytos šoninė skonis.
Kroketų skonį subtiliai pagyvino petražolės bei česnakų laiškais. O trumų majonezas kroketams padėjo sukurti kontrastingą tekstūrų bei sodrią, žemės tonų simfoniją.
Valgydami tokius patiekalus niekada nežiūrėkite į jų kainas, nes tai virtuvės šefo meninė išraiška, kuo tai primenanti žymių dailininkų darbus drobėje, už kuriuos žmonės pakloja milijonus, o čia tik 10€ už milžinišką skonių fejerverką jūsų skonių receptoriams 6 kroketukų pagalba.
Antienos paštetas – 7,50€
Antienos paštetas pasižymėjo švelnia tekstūra, paštetą paryškino raudonuoju vynu karamelizuoti svogūnai bei ryškaus skonio aviečių gelis.
Ryškus patiekalo akcentas – šilta česnakinė focaccia, traškios sėklos ir šviežia sultenė, suteikianti balanso tarp sodrumo ir gaivumo.
Tad po kroketų tai dar vienas subtiliai išdirbtas derinys, kuriame kiekvienas komponentas turi savo vietą.
Dienos sriuba – trinta moliūgų – 2,00€
Džiaugiuosi jog į užsakymą įtraukėme sriubą iš dienos meniu.
Ji puikiai pasitarnaus kaip vaizdinė medžiaga niurzgliams, kurie po mano kritika persunktomis apžvalgomis rašo, – kodėl aš priekaištus lieju sriubai, kuri kainuoja vos kelis eurus.
Tad lai ši restorane „Arti” skanauta sriuba bus jiems pavyzdžiu jog ir už 2 eurus galima sukurti kažką ne tik gražaus, bet ir skanaus.
Moliūgų sriuboje buvo puikiai jaučiamas jaučio žandų sodrus sultinys, o skrudintos sėklos ir česnakų laiškų aliejus puikiai papildė švelnų moliūgo skonį.
Trinta obuolių-salierų su rūkyta skumbre sriuba – 7,00€
Salierų ir obuolių sriuba su rūkyta skumbre – pasižymėjo švelniu salierų ir obuolių skoniu, kurį puikiai papildė aromatinga rūkyta skumbrė.
Grietinėlė sriubai suteikė tirštumo, o svogūnai – subtilaus aštrumo. Na o upėtakio ikrai pasitarnavo puikiu akcentu, papuošusiu ir praturtinusiu kiekvieną sriubos pakabintą šaukštą.
Užkandžiai ir sriubos vertinimo kartelę iškėlė labai aukštai, tad laukdamas kol padavėja atneš pagrindinius patiekalus galvojau ar tiems pavyks tą aukštą lygį išlaikyti.
Antienos krūtinėlė – 16,00€
Šviežios daržovės – 2,50€
Bet nuogąstavau pasirodo be reikalo.
„Antienos krūtinėlės” nuotraukos kalba pačios už save.
Sultinga, tobulai iškepta antienos krūtinėlė puikiai derėjo su švelniu obuolių ir salierų muslinu, kuris įnešė lengvumo ir subtilių saldžiarūgščių natų, o gervuogių padažas suteikė antienai gaivaus rūgštingumo, išryškindamas mėsos sodrumą ir suteikdamas patiekalui elegantišką pusiausvyrą.
Sviestažuvės filė – 14,00€
Šviežios daržovės – 2,50€
Sviestažuvės filė tiesiogine to žodžio prasme tirpo burnoje, jos sviestiniam švelnumui išryškinti puikiai tiko šilta brokolių tyrė, kuri suteikė žalios gaivos, o „ponzu” padažas įnešė elegantiško rūgštumo ir subtilios japoniškos natos, sukuriant harmoningą, švarų skonio balansą.
Reziumuoju. Maistas mums lyg automobilio varikliui kuras, bet dažniausiai mes pamirštame, kad automobilio varikliui parinkdami alyvą neriamės iš kailio labiau nei tada kai sprendžiame ką vieną ar kitą dieną valgysime patys kartu su šeimos nariais.
Šioje apžvalgoje specialiai didžiąją dalį dėmesio skyriau patiekale jaučiamų ingredientų minėjimui ir jų suteikiamų natų visumai lėkštėje perteikimui.
Apie tokius skonių pliū psnius, kokius mūsų kompanija tą dieną testavo vien pasakyti skanu ar gražu būtų didžiulė nuodėmė.
Vertindamas restoraną „Arti” norėčiau jį rekomenduoti tiems, kurie visų pirma myli save ir nori valgydami visų pirma ne malšinti maistu alkį, o save panardinti į įdomesnių poskonių patiekalų jūrą…
Video apžvalga
