Ežiukas rūke – geriausias apibūdinimas padavėjo, kuris dirba darbą, apie kurį nieko neišmano, ir dar dirba jį įjungęs tik pirmą pavarą.
Šioje apžvalgoje papasakosiu ne apie vieną tokį ežiuką, o pasigirsiu atradęs visą ežiukų pamainą.
Tad „Čili pizza”, ir katinų nuotykiai vienoje iš jų picerijų Vilniuje.
Žmonių nemažai, beveik užimti visi staliukai. Kaip suprantama padavėjai bėgioja, imituodami darbą.
Rašau imituodami, nes tą darbą išmanau, ir jei matau padavėją, kuris nunešęs vienam staleliui sąskaitą nenurenka gretimo stalelio, o tuščiomis bėga atgal prie baro, tad darau išvadą, kad tai padavėjai, kurie vienu metu atlikti kelių darbų nesugeba, todėl belieka darbą imituoti.
Picerijoje, kaip ir daugelyje kitų vietų saugomas miškas, tad meniu tenka skenuoti telefonu stovelyje esantį barkodą ir patiekalus rinktis savo išmaniajame įrenginyje.
Priimdamas užsakymą padavėjas mus įspėjo, kad užsakymo teks luktelėti apie 45 minutes. Tai mūsų neišgąsdino, nes ir patys supratome, kad esant vos nepilnai salei svečių virtuvės pajėgumai turėtų pradėti strigti.
Pasiflorų arbata – 4,00€
Gal pasiflorų kaina Pasaulio rinkoje kyla panašiu greičiu kaip kyla aukso kainos, bet už arbatą picerijoje mokėti 4€ man asmeniškai atrodo nelogiška.
Imbierų arbata – 2,99€
Imbierų arbatos išvaizda kiek skurdesnė, bet už tai ji 25% pigesnė.
Tad ateityje tikrai žiūrėsiu meniu ir į arbatų kainas, nes 4€ už arbatą galima mokėti tik švenčiant gimtadienį, ir jei geriau pagalvojus jei tas gimtadienis jubiliejinis.
Vištienos filė kepsnys – 10,99€
Kai po 15-20 minučių atnešė vištienos kepsnį, pagalvojau, kad virtuvė sukasi greitai ir tų 45 minučių, kurias minėjo padavėjas neprireikė mūsų užsakymui pagaminti.
Bet aš klydau…
Pasirodo iškepė tik kepsnį, o picos ne.
Tad sėdžiu ir stebiu kaip Katinienė besimėgaudama ir neskubėdama valgo. Aišku ji pasiūlė ir man iš mandagumo, bet aš atsisakiau, nes tikėjausi, kad jei neatnešė kartu abiejų patiekalų, tai bent praėjus 10 minučių man atneš tą picą.
Bet praėjo visos 25 minutės, per tą laiką Katinienė spėjo pavalgyti, kai pagaliau man atnešė picą.
Peperoni – 10,99€
Ir čia prasidėjo įdomioji dalis. Pirma padėjęs picą padavėjas nenurinko tuščios kepsnio lėkštės, kuri buvo specialiai pastumta link jo į priekį.
Antrą paklaustas: ar toks patiekalų nešimas su pauze tarp jų darant 25 minutes pagal juos yra normalu.
Ir ką jūs galvojate, jis net neatsiprašė, o atvirkščiai pasakė, kad tai gerai.
O jūs norėjote, kad tas kepsnys šaltų, ir vėliau būčiau atnešęs jį kartu su picą, ar geriau, kad aš jį atnešiau nelaukęs karštą?
Štai toks panašiai buvo jo pasiaiškinimas.
Reziumuodamas noriu pasakyti, kad aš noriu jog jūs klientus aptarnautumėt prisilaikydami bent elementarių etiketo taisyklių.
Tarp kurių jau padavėjo pradžiamokslyje parašyta, kad patiekalai tam pačiam stalui patiekiami KARTU.
Tam kad aiškiau būtų priimti informaciją mūsų stalą aptarnavusiam „ežiukui rūke” paaiškinsiu jam pavyzdžiu: įsivaizduok žmogau, kad tu atneši mamai kepsnį, o su ja atėjusiam vaikui užsakytą picą atneši vos ne po pusvalandžio.
To vaiko mama tave į žemę įmūrytų kartu su virtuvės pamaina jei jos mažylis pusvalandį krioktų laukdamas picos.
O aš ką, palaukiau ramiai, už tai čia išsiliesiu.
Trečia. Jei picerijoje virtuvės darbuotojai nesugeba dirbti koordinuodami užsakymus, tai gal reikia „Čili Pizzai” grįžti tik prie picų, tada eilė eis konvejeriu, ir prie tų pačių stalų svečiai maistą gaus vienu metu, ir jūsų padavėjams nereiks prie stalo kurti pasakų bandant pasiteisinti.
Nes šiuo metu su vienu pečiumi jūsų „pickepys” nori bėgti lygiagrečiai su virtuvėje prie griliaus skrendančiu „Boingu”.
Šios termo lempos yra geras dalykas, bet jos tikrai neskirtos išlaikyti patiekalo temperatūrą pusvalandį. Tad jos manau čia tik dėl grožio.
P.s. Apie picos skonį, kaip ir apie jos kainą nerašysiu, nes grįžęs iš Italijos nenoriu liūdinti tautiečių, gyvenkite iliuzijose tol kol nepradėjote keliauti…
Padavėjo darbą vertinu 1/5, maistą 3/5. Tai bendras – 2/5.
