Dievas kurdamas Adomą ir Ievą, greičiausiai, net nepagalvojo, kiek galvos skausmo užkrauna vyrams sukurdamas moterį.
Žinoma, čia tiktų frazė – be moterų būtų liūdna vyrams. Bet dažnokai nutinka taip, kad jūs, moterys, mums vyrams džiaugsmą sumaišote su galvos skausmu.
Tai rašydamas turiu galvoje savo Katinienę, kuri lyg turėtų ir džiaugtis, jog dažnai lankomės restoranuose, ir retai namie gaminame maistą, bet su ja būna viskas atvirkščiai.
Štai ir šį kartą, trumpas jos džiugesys, dėl to kad pietausime restorane, vos užėjus į restoraną virto lavina priekaištų man.
Tiesiog, tos dienos jos aprėdai nelabai tiko prie prabangaus restorano „Felsner” interjero. Kažkiek Katinienės pyktį nuslopino tai, kad restoranas buvo pustuštis. Suprask, nėra svetimų akių, nėra ir problemos.
Išsirenkame staliuką. Pradedame vartyti padavėjos atneštus meniu, ir čia iškyla nauja problema.
Ir ją lygioje vietoje sukuria vėl, ne kas kitas, o Katinienė. Šį kartą pamiršusi drabužių temą, ji susinervina dėl to, kad jai sunku išsirinkti ką valgyti. Pasirodo ji su mielu noru paskanautų visų patiekalų.
Vieną pridėję, kitą atėmę, ir taip kelis kartus pakartoję, mes pagaliau padarome užsakymą, ir aš lengviau atsikvėpęs, gurkšnodamas maišytas apelsinų – greipfrutų sultis galiu ramiai mėgautis lyrine melodija studijuodamas restorano interjerą.
Buvo ir mažytis komplimentas nuo šefo.
Vakaro sriuba – 6,00€
Tą vakarą vakaro sriuba buvo – žuvienė. Ir Katinienė nors ir buvo surūgusios nuotaikos, bet sriubai jokių pretenzijų neturėjo. O ir aš paskanavęs sriubos jai išsakiau tik komplimentus. Trinta žuvienė su mažyčiais žuvies bei daržovių fragmentas, su puikiai išreikštu žuvies sultinio poskoniu būtų ištirpdžiusi net ledus Grinčo širdyje, tad su kiekvienu sriubos šaukštu aš stebėjau kaip Katinienės veide skleidžiasi nors ir vos pastebima, bet šypsena.
Tuno tartaras – 16,00€
Tuno tartaras buvo mažytis šedevras lėkštėje. Tunas, jei kas nežinojote, tai toks dievo tvarinys, kurį svarbu nesugadinti prieskoniais, neužgožiant pačios žuvies skoninių spalvų. Ir galiu pasakyti, kad restorano virtuvės šefas šią mintį puikiai įgyvendino.
Pagrindiniai patiekalai buvo taip pat meniškai išpildyti lėkštėse, sudėti papuošimai, kuriems sudėti reikia nemažai laiko. Net kremas prie „Oto” žvilgėjo. Tik gal kukurūzas prie žuvies nederėjo. Bet tai mano nuomonė.
Mes ilgai grožėjomės patiekalais kol pagaliau išdrįsome tą grožį sugadinti stalo įrankių intervencijos pagalba.
Otas – 20,00€
Otui jokių pretenzijų neturėjo ir Katinienė. O valgydama žuvį ji baigė pamiršti tas problemas, kurias iškėlė tik užsukusi į restoraną.
Antienos filė – 17,00€
Bet štai antienos kepsniui koją pakišo druska. Bet tai ir vėl, tik mano nuomone, antiena buvo šiek tiek persūdyta. Visa kita lėkštėje puikiai draugavo su prieskoniais.
Išsakius pastabas padavėjai, po kelių minučių prie mūsų stalelio sulaukėme virtuvės šefo. Apie nemalonius atradimus papasakojau ir jam.
Malonu buvo stebėti profesionalo reakciją, jis nebandė manęs įtikinėti, kad taip ir turi būti su antiena, arba kad būtent toks druskos kiekis jai ir reikalingas.
Jis tiesiog atsiprašė manęs ir norėdamas pakelti nuotaiką pasisiūlė pavaišinti mus desertais.
Creme brulee
Jogurtinis desertas
Reziumuoju. Jauki aplinka, puikiai parinkta foninė muzika ir kas svarbiausia – skanus maistas. Jei ne ta mažytė klaidelė su antimi, viskas būtų buvę idealiai.
Bet tas šefo gestas, su išėjimu prie stalelio, ir svečio kritikos išklausimas, bei problemos greitas sprendimas, neleidžia man vertinant visą visumą mažinti bendrą balą.
Tad restoranui „Felsner” rašau 5/5, ir džiaugiuosi dar vienu puikiu restoranu mano gimtajame mieste Klaipėdoje. O jei čia užsuksite su svečiais manau tikrai nenusivilsite.
