Po šios apžvalgos net nemėginkit komentaruose klausti kaip aš randu tokias vietas, ir iš kur pas mane atsiranda drąsos jose dar ir maistą paskanauti.
Kaip randu tiksliai neatsakysiu, greičiausiai tai dėka geros Katiniškos uoslės, iš tolo užuodžiu valgyklas.
Na o nebijau skanauti, nes vis dar tikiu ta pasaka apie tai kad Katinai turi 9 gyvybes.
Tad jūsų dėmesiui trumpas įspūdžių kratinys apie vieną Kauno valgyklą, įsikūrusią adresu Chemijos g. 23.
Jei jau atradote pastatą, kuriame yra ši valgykla, tai valgyklą viduje atrasite lengvai, net jei ten kaip ir aš užsuksite pirmą kartą.
Tiesiog reikia eiti tūkstančių batų pramintu keliu…
Žmonių pilna, tad kaip pasakytų Katinienė, tai geras ženklas, kuris jos nuomone nusako, kad čia turi skaniai maitinti.
Meniu pasirinkimas kaip ir kitose valgyklose, kelios sriubos, taip pat yra įvairios mėsos ir paukštienos patiekalų.
Yra net silkės, be kurios aš valgyklų net neįsivaizduoju.
Pasidėjęs prieš save sriubą pirma į ką atkreipiau dėmesį, tai į sriubos indo kraštus, prie kurių jau buvo spėjusi pridžiūti sriuba.
Pradėjau mąstyti – jei kraštai buvo nutaškyti paduodant sriubą, tai kaip sriuba ant jų galėjo spėti sudžiūti per tą laiką kol prisėdau prie stalelio?
Antra mintis kiek šlykštesnė, bet tikiuosi aš klydau – negi jie neplauna sriubos indų?
Daržovių sriuba su kariu – 1,20€
Po paminėtų pamąstymų bet kam kitam noras valgyti pradingtų kelioms dienoms, bet kadangi aš turiu jums papasakoti ne tik apie patiekalų išvaizdą, bet ir apie skonį, prisiminęs apie turimas 9 gyvybes, išsidrąsinu ir paskanauju.
Sriubos skonis daug geresnis nei jos patiekimas, bet tai vis vien manęs nepaskatino ją toliau valgyti.
Jautienos kepsnys su bulvių koše – 5,70€
Suprasdamas, kad grįžęs namo gausiu bylos nuo Katinienės kad taškau šeimos pinigus, valgykloje norėdamas atskleisti čia dirbančių virėjų gabumus pasirinkau brangiausią tą dieną jų siūlytą patiekalą – jautienos kepsnį.
Kaip matote kepsnys į lėkštę įdrėbtas lyg karo metu pamiškėje lauko virtuvėje.
Suprantu, kad valgykla, bet jautieną padėti ant skystos bulvių košės mano nuomone prilygsta patyčioms kliento atžvilgiu.
Vėliau belieka visam valgyklos kolektyvui stebėti, kaip tas varguolis bando atbukusiu peiliu atpjauti jautienos gabaliuką, kuris kiek paspaustas pradeda iš po savęs į visas puses stumti skystą bulvių košę.
Dėl kokių priežasčių valgyklos įtraukia į meniu jautienos kepsnį?
Kodėl iš to jaučio, kuris matė ne tik antrą pasaulinį karą, bet ir per pirmą traukė karo pabūklus, bandote iškepti kepsnius?
Juk tam kad to senolio mėsa taptų bent kiek įveikiama peiliui, o vėliau dantims, reikia ją troškinti kelias paras, kol mėsa savo metalinę struktūrą pradės keisti.
Reziumuoju. Džiaugiuosi, kad tokios valgyklos nutolusios nuo centrinių gatvių ir jas suranda tik aplinkinių įmonių darbuotojai.
Kitu atveju būtų liūdna stebėti nelaimėlius, kurie netyčia čia užsukę išeitų kaip ir aš alkani ir nieko nesupratę.
Rašau silpną dvejetą ir tikiuosi, kad tuos įspūdžius, kuriuos tą dieną patyriau valgykloje greitu metu pavyks pamiršti.
p.s. Šį kartą Katinienės teiginys apie skanų maistą ten kur yra daug lankytojų nepasitvirtino.
