Vieną šeštadienio rytą 3 vyriškių gyvybės pakibo ant plauko.
Sušlubavusios sveikatos priežastimi visi trys įvardinome galimai išvakarėse apsinuodijimą maistu, bet mūsų antros pusės teigė visiškai priešingai, jų nuomone kaltas buvo ugninis vanduo, kurio trijulė tarp įvairiausių užkandžių suvartojo nemažą kiekį.
Ieškoti sekundėmis prastėjančios sveikatos kaltininkų nebebuvo laiko. Reikėjo gelbėti silpstančią kompaniją.
Kažkieno siūlymas – gydytis tuo nuo ko vakar susirgome, kompanijos buvo priimtas neigiamai.
Ir čia jūsų visų mylimam Riebiam katinui toptelėjo mintis, kad niekas taip sveikatos nepataisys kaip natūralus sultinys.
Prasidėjo google paieškos purtymas per visus tuo metu patalpoje buvusius išmaniuosius prietaisus.
Mano dideliai nuostabai šeštadienio dieną skelbėsi dirbantis „Koldūnų taškas”, kuris nuo mūsų buvo už kelių kilometrų.
Kadangi moterys sveikata nesiskundė, tai jas išsiuntėme „šopintis”, o mes sušokę į vieną iš pavėžėjų automobilių nulėkėme link gyvybės aleksyrą pilstančio „Koldūnų taško”.
Atvažiavę kiek anksčiau nei jie atsidaro, prieš 11:00, pasijutome kaip tie žmogai, kurie laukia prie parduotuvių kol išmuš 10:00 ir prasidės prekyba alkoholiu.
Kaip aš juos suprantu – kaip lėtai bėga tos minutės belaukiant…
Skirtumas tik tas, kad mes laukėme sultinio, bet troškulys burnose buvo panašus.
„Pataisyti sveikatą” – sultinio pavadinimas pakėlė nuotaiką, nes būtent to čia ir atkakome.
Kadangi troškulys pasąmonėje maišėsi su alkiu tai užsakymą drėbtelėjome iš širdies.
Pataisyti sveikatą sočiai -3,50€
Sultinys su koldūnais atrodė toks gundantis, kad ne tik aš, bet ir draugas vienu metu muktelėjęs pilną šaukštą sultinio į burną nudegė liežuvį iki šviesoforo raudonumo.
Demonstruodami viens kitam karšto sultinio nudažytus liežuvius prisiminėme, kad darbuotoja mus įspėjo būti atsargesniems valgant, nes sultinys labai karštas.
Tad turiu patvirtinti – ji nemelavo.
Čilas – 3,50€
Tas kuris valgė čili sriubą panašių potyrių su nudegintu liežuviu išvengė, bet už tai jo burną degino aitriosiomis paprikomis gardinta tiršta sriuba.
Sūrio patalai – 6,90€
Gruzdinti koldūnai su vištienos įdaru, ant viršaus stora sūrio kepure, ir traškia šonine puikus derinys su sultiniu, bet tada reikia užsisakyti sultinį be koldūnų jame.
Jei kas nežinojote, tai pasakysiu, kaip reikia patikrinti ar gruzdinti koldūnai neperkepti: juos reikia smeigti vienkartine plastmasine šakute, ir jei ji nesulūžta, o pasmeigia koldūną, vadinasi virtuvės darbuotojas prie gruzdintuvės nepramiegojo laiko, kada reikėjo koldūnus traukti iš čirškiančio aliejaus.
Kiaulė su spirgučiais – 6,50€
Koldūnai su spirgučiais ir grietine tai jau daugeliui tapusi klasika valgant koldūnus namie. „Koldūnų taške” siūlo koldūnus su panašiais pagardais, bet taisydami prastą sveikatą papildomų riebalų – grietinės atsisakėme.
Jei neatkreipėte dėmesio į spirgučius, tai primygtinai prašau tai padaryti dabar ir pažvelgti į jų nuotrauką atidžiau.
Iš kur jie Vilniuje gauna tokių spirgučių man paslaptis, gal juos šefuoja koks ūkininkas, nes maisto prekių parduotuvėse tokių nerasi net pasišviesdamas keliomis žvakėmis.
Stirna – 7,50€
Apie draugų valgytus koldūnus jau jums papasakojau. Dabar pažvelkite į tuos, kuriuos valgiau aš.
Katinas išrankus ir jo kiaule ar vištiena nenustebinsi, jam paduok koldūnus su stirniena.
Ir turiu pasakyti, kad koldūnams su stirniena puikiausiai į kompanija tinka grybų padažas.
Tiesa mūsų kompanijoje buvo ir vienas šnipas, be kurio mūsų damos neišleido, bijodamos, kad pataisę sveikatas kur nenuklystume.
Šnipą mūsų mylimosios parinko iš patikimų rato, tai buvo vieno iš mano draugų sūnus, kuris taip pat kaip ir mes nesiskundžia apetitu.
Tad jam kiek kitokie patiekalai.
Vištų fingeriai – 6,50€
Ilgai, oi ilgai „Koldūnų taško” darbuotoja įtikinėjo mano draugą, kad jo sūnui užsakomos vištienos filė lazdelės nebus šaldyti pusfabrikačiai.
Ir jis tuo patikėjo tik tada, kai vieną iš lazdelių paskanavo.
Varškės kotletukai – 6,60€
Nors mūsų mažasis prižiūrėtojas jau buvo sotus po vištienos lazdelių su masyviu garnyru, bet aš jį įkalbėjau paskanauti varškės kotletukų, kuriuos aš čia jau esu skanavęs.
Varškėtukai tokie skanūs, kad jiems net nereikia grietinės ar uogienės, bet darbuotoja pasiūlė ir mes neatsisakėme.
Reziumuoju. Dėka „Koldūnų taško”, kuris pradėjo dirbti ir savaitgaliais buvo išgelbėtos trijų puikių vyrų gyvybės, kurie prabudę ryte iš po vakar dienos linksmybių silpo ant akių, bet dėka gero sultinio, po kiekvieno jų šaukšto į mūsų organizmus įsiliedavo ir pliūpsnis gyvybės.
Tad dar vienas 5/5 „Koldūnų taškui”, ir jei kada būsite Vilniuje būtinai čia užsukite.
p.s. ir nepamirškit prisidėti prie vaikų su negalia reabilitacijos, apie kurią skelbia „Koldūnų taške” stovintis stovelis. Keli eurai jūsų gyvenimo kokybės nepakeis, bet jei keli šimtai ar keli tūkstančiai paaukos po kelis eurus, tiems vaikams tokia suma tikrai bus jaučiama.
