Šio patiekalo receptas šimtmečius buvo Katinų giminės pasididžiavimas. Jį mano proprosenelė perdavė prosenelei, ta seneliui. Jis būtų išlikęs ir toliau mūsų šeimos pasididžiavimu, jei praėjusiame šimtmetyje pas mano senolį nebūtų užsukęs klastingas žmogus, kuris šį receptą iš jo klasta išviliojo, o vėliau jį paplatino kavinėms, užeigoms…
Tad dabar ant kiekvieno kampo pilsto šaltibarščius. Aišku šykštūs žmogėnai kefyrą pradėjo skiesti pienu ir net vandeniu. Kiaušinio nebededa, nes “tipo” jis sukelia alergijas ir bulves gardina ne kepintais spirgučiais su svogūniukais, o “Santa Maria” bulvių prieskoniais.
Kol Katinų giminė gyvuos jūs galėsite bent nuotraukose matyti tikrus šaltibarščius – tirštokus, į kuriuos įstatytas šaukštas stovi, o ne svyra ant šono. Na ir žinoma bulvikes su pagardais…
Na, o dabar komentaruose rašykite kaip jūs žmonės pakeitėt mūsų giminės receptą, ko dedat ar nebededat….
