Net neabejoju, kad dauguma tiek vakar, tiek šiandien švenčiate Lietuvos šimtmetį. Tad nesuklysiu sakydamas, kad šventėms turi būti ir šventiniai patiekalai. Nors už lango kaip tyčia pridrėbė sniego, tai mane neišgazdina ir aš laikausi užsibrėžto tikslo. Atsikasu aikštelę kepsninei, ir neužilgo jau rūgsta dūmelis. Kol kepsninė kaista, lekiu į virtuvę ir suku šventinį vyniotinį. Jelapenai pateko į vyniotinį neatsitiktinai, o dėl siaučiančio gripo. Aš iš tų kurie, tiki gamtiniais antigripinais. Tad česnakas kartu su jelapenu, manau pati ta sąjunga kovai su šia liga. Visų ingredientų nevardinsiu, tam sukeliu nuotraukas naudotų produktų. Kadangi tai mano ne pirmas toks „suktinukas“, aš jį susuku greitai.
Kepsninė jau pasiruošusi, belieka pašauti vyniotinį, užmesti rūkymo drožlių ir laukti apie pora valandų. Gaila tokiais momentais pasidaro kaimynų. Sunku išbūti lauke, kai per tvorą ritasi tokie kvapai…
Apmaudu, kad neišrastos technologijos leidžiančios perteikti kvapą ar skonį…
