Jei jau atsidarėte šį straipsnį tai spėju pavadinimas ir pagrindinė nuotrauka jus sudomino.
Tad nevyniodamas į vatą įprastomis mano apžvalgoms įžangomis, pradedu šį pasakojimą.
Praėjusį rudenį rašiau apie kaimo turizmo sodybą „Gribžė”. Jei tiksliau ne apie pačią sodybą, o apie jos teritorijoje įsikūrusį restoraną „Sakai”.
Kas neskaitėte senos apžvalgos, ją rasite paspaudę čia.
Džiaugiuosi, kad tada pavyko padaryti restorano „Sakai” fasado ir terasos nuotraukų, nes atvykus vieną vasaros savaitgalį dėl gausybės svečių to padaryti negalėjome, dėl įstatymų draudžiančių viešinti nuotraukas su asmenimis, kurie nedavė tam sutikimo.
Tiesa pavyko įamžinti vaikų žaidimo aikštelę, nes nutaikiau momentą kai mažieji rėksniukai palikę aikštelę nulėkė prie tėvų stalų pavalgyti.
Nors terasoje ir buvo likę dar keli laisvi staliukai, mes nusprendėme papietauti restorano „Sakai” viduje.
Smalsumo genamas dar įkišau nosį į salę didesniems susibūrimams.
Žinote tą posakį: ruošk roges vasarą? Panašiai ir aš savo gimtadieniui vietos, kurioje gerai pasiausime, pradedu ieškoti prieš kelis mėnesius.
Kol aš šnipinėjau kažkieno šventei jau paruoštą salę, Katinienė spėjo užsakyti mums gėrimus.
Vartant meniu nustebino tas faktas, kad čia niekas lyg per daugiau nei pusmetį nepabrango.
Bent mano pamėgta skumbrės „straganina” tai tikrai buvo užfiksavusi 10€ kainą.
Skumbrės straganina – 10,00€
Norėčiau sakyti, kad mano genuose užkoduota meilė straganinai, bet taip rašydamas greičiausiai meluočiau. Ta meilę šiam patiekalui suformavo mano amžinatilsi senelis, kuris nei dienos neįsivaizduodavo be straganinos arba marinuotos silkės.
Tad visada kada valgau šį patiekalą mintyse prisimenu tas dienas, kai jis dar būdamas gyvas padėjo man žengti pirmus žingsnius ukrainietiškos virtuvės pažinime.
O kokį jis „Foršmaką” gamindavo, ummmmmm…..
Jei nusišypsos jums kada laimė užsukti į šį restoraną „Sakai”, būtinai paskanaukite šio šalto žuvies patiekalo, bet kaip Katinienė sako, šis patiekalas turi vieną minusą tai – svogūnų kvapas.
Tai patarimas jums – būtinai įkalbėkite ir savo antrą pusę bent kelis kąsnius šio patiekalo suvalgyti, tik tam kad tas kvapas antros pusės nedirgintų.
Šaltibarščiai – 5,00€
O jei jūsų antra pusė kaip ir mano Katinienė atsisakys valgyti „straganiną”, po šio užkandžio užsisakykite šaltibarščių, jie svogūnų kvapą kiek slopina.
Čili sriuba – 7,00€
Čili sriuba po truputį užkariauja ne tik mūsų restoranų meniu, bet ir Katinienės širdį. Jei prieš gerus metus ji šiai sriubai buvo abejinga ir šią sriubą užsisakydavau tik aš, tai dabar atvirkščiai – dažniau tai daro Katinienė.
Kai atnešė pagrindinius patiekalus ir Katinienė pamatė vištienos šnicelio dydį, pergyvendama dėl savo apvalumų, įkalbėjo mane keisti koldūnus su elniena į šnicelį.
Mėgstantį pavalgyti žmogų įkalbinėti tokiems mainams net nereikia, bet visgi vieną sąlygą aš Katinienei iškėliau: du koldūnus iš patiektos keptuvėlis aš paimsiu papildomai prie šnicelio.
Po sočios „Čili” sriubos tokiems mainams Katinienės taip pat ilgai įkalbinėti nereikėjo.
Užkepti koldūnai su elniena – 8,00€
Paskanavęs pora užkeptų koldūnų su elniena net pradėjau gailėtis, ne tiek kad susikeičiau patiekalais, o dėl to kad paprašiau tik dviejų koldūnų.
Turiu daug draugų medžiotojų, tad žvėrienos skonį puikiai žinau, ir galiu patvirtinti jog meniu įrašytas elnienos įdaras ne per klaidą.
Vištienos šnicelis – 13,00€
Bet tą nuogąstavimą dėl prarastų koldūnų su kaupu kompensavo didelis vištienos šnicelis.
Dienos pyragas – 5,00€
Pyrago po visų prieš tai valgytų patiekalų tikrai nebereikėjo, ir jį užsakiau ne tam, kad jūs paklaustumėte: kur mums tiek telpa, o dėl to, kad dar darydamas užsakymą, genamas alkio užsakiau daugiau nei sugebėjome įveikti.
Bet karštas pyragas buvo vertas bent kelių kąsnių.
Prisikišę skrandžius su lyg viršum pasivaikščiojome po „Gribžės” sodybą.
Smagu buvo stebėti kaip jaunimas lentomis raižo vandenį.
Gaila, bet spėju Riebaus katino masę išlaikančių lentų dar nesugalvojo. O prikabintą plaustą, kuris mane išlaikytų, vargu ar tie varikliukai tokiu greičiu patemptų.
Tad kiek pažioplinėję į pramogaujantį jaunimą pajudame link autentiškų senovinių namelių muziejaus.
Juokas juokais, bet kad tie pastatai turi kažkokią edukacinę reikšmę pagalvojau jau pirmo apsilankymo praėjusių metų rudens metu.
Bet tik nagrinėdamas sodybos „Gribžė” vieną iš internetinių puslapių supratau, kad tai nieko bendro su muziejumi neturintys pastatai.
Tai tiesiog atkartoti senoviniai Žemaitijos, Dzūkijos ir Aukštaitijos statiniai. Kuriuose įrengtos pokylių salės ir pirtys nuomai.
Reziumuoju. Atvykęs antrą kartą dar labiau pažinau sodybą „Gribžė” ir dar labiau ją pamilau. Nežinau kaip žiemą, bet vasarą čia matyčiau ne vieną savo šeimos šventę.
Džiugu, kad ir restorane maisto kokybė nuo rudens nė kiek nesuprastėjo.
Tad tik patvirtinu, kad jie verti rudenį palikto įvertinimo 5/5 ir jei norite pabėgti nuo miesto šurmulio, ši sodyba tam puikiai tiks, o ir ne tik vaikams bet ir suaugusiems yra čia ką veikti gerai prikišus pilvus.
kaimo turizmo komplekso Gribžė teritorijoje
Gribžinių k, Dauparų Kvietinių sen., rajonas, Mokyklos gatvė 7, Klaipėda
