Garsiai maitinimo įstaigai plėtra pakišo koją.
Tai yra mano asmeninė nuomonė, kurią susidariau ne kažkokių paskalų prisiklausęs, o pats asmeniškai tai patyriau apsilankęs keliose – „Sotus vilkas” maitinimo įstaigose.
Esu pastebėjęs, kad plėtra yra pakišusi koją ne tik kai kurioms maitinimo įstaigoms, bet tai liečia ir kitas prekybos, bei pramonės šakas.
Čia labai tiktų liaudyje paplitęs terminas – nebeapžiojo. Suprantama, kad lengviau pačiam sukontroliuoti vieną maitinimo tašką, bet kai atsiranda keli, tu norom nenorom turi prisiimti pagalbininkų, kurie vadovautų atskiriems taškams.
Savo pasakojimą pradėsiu nuo „Sotaus vilko” Vilkyčiuose, vietos kuri garsėja didelėmis, ką čia didelėmis, milžiniškomis porcijomis.
Bet geriau pagalvojus ir sudėliojus skaičius supranti, kad tos didelės porcijos atsiranda tik dėka pigių produktų. Puikus to pavyzdys „Sočiame vilke” patiekiamas atskirame indelyje garnyras.
Ir taip galima prikrauti lėkštę tik dėka pačių pigiausių daržovių, kurių kilogramas dažnai nesiekia 1 €.
Tad praleidęs per smulkią tarką kelis šimtus gramų daržovių, gauni nemažus kupstelius salotų.
O pabandykite panašų kiekį patiekti pomidorų ar agurkų.
Nieko prieš neturiu kopūstus, morkas ar burokėlius.Skanios ir labai geros daržovės. Tiesiog norėjosi „mases” informuoti iš kur tos didelės porcijos. Kai kurie žmonės bando lyginti plonai išmuštą kiaulienos karbonadą, gerai apvoliotą paniruotėje už 13 €, su kažkieno valgytu, aiškiai mažesniu brangintos jautienos steiku už 25-35 €.
Kiauliena su pievagrybiais – 13,00 €
Bet ne plonas karbonadas aplietas miltais balintu padažu mane nustebino kaimo užeigoje, labiau mane nustebino, gal net šokiravo, tai kaimiški kotletai kepti gruzdintuvėje.
Kaimiški kotletai – 12,00 €
Kokia mėnulio faze turi vadovautis žmogus, kad sugalvotų gruzdintuvėje keptus kotletus pavadinti kaimiškais????
Čia toks pasityčiojimas iš kaimo ir kaimiečių.
Įsivaizduokite, atvažiuojate vasarai pas močiutę į kaimą, o ta pietus pradėdama gaminti pirmiausiai užkaičia ką? Teisingai – gruzdintuvę.
Ir jei ta močiutė tokia pat kaip „Sočiame vilke”, tai ant tų kaimiškų kotletų rasite prikibusių įvairiausių kitų kepinių liekanų, kurie ilgai nekeistame aliejuje laukia įkrintančios naujos aukos, prie kurios prisikabinę galėtų ištrūkti į laisvę.
Ir suprantu, kodėl tokių įstaigų klientai vėliau giriasi sotumo jausmu visai dienai, nes jie galimai neskiria sotumo nuo sustojusio skrandžio.
Tad gal geriau ne daug, bet kokybiškai?
Po apsilankymo Vilkyčių „Sočiame vilke” nusprendžiau duoti šiam maitinimo tinklui dar vieną šansą, bet jau kitame mieste – Klaipėdoje, „Mole” nesenai įsikūrusiame „Sočiame vilke”.
Čia valgyti dienos pietūs buvo tokie apgailėtini ir tuo pačiu nieko bendro neturintys su „Sotaus vilko” garsiosiomis didelėmis porcijomis.
Kadangi esu apkeliavęs visą Lietuvą testuodamas maitinimo įstaigas ir daugelyje esu valgęs dienos pietus, tai „Sočiame vilke” dienos pietūs, mano nuomone, pasirodė kaip kokia žmonių apgaulė.
Dienos sriuba – 2,50 €
Kokius konservus į sriubą suvertė virėjos, manau žino tai tik jos pačios, bet taip nuvirtos mėsos sriuboje dar neteko matyti.
Kiauliena -7,80 €
Kiaulienos kepsnelis buvo pločio su šakutės galva. O kad sausas ir perkeptas kiaulienos mėsos gabalas neatrodytų išvis varganai ir bent būtų kažkiek valgomas ir mažiau sprangus, ant jo viršaus buvo užlydyta kažkokia masė primenanti patį pigiausią sūrį.
Vienintelis kas negavo jokių priekaištų, tai buvo ešerio kepsnelis.
Žuvis – 8,30 €
Tad klausimas: kas nutiko „Sočiam vilkui”? Kodėl jis iš kažkada buvusio „Sočiu vilku” šiomis dienomis virto į „Skūpą vilką”, nekalbant jau apie maisto kokybę.
Tad abi maitinimo įstaigas vertinu silpnu 2/5.
