Būdamas Palangoje ir ieškodamas kur skaniai pavalgyti, privalau tesėti skaitytojams duotą pažadą, kurį laiką nesilankyti Basanavičiaus gatvėje įsikūrusiose kavinėse. Jiems, matyt, pagailo mano skrandžio ir paprašė nebesiaukoti vardan apžvalgos valgant prastą maistą. Prastą, nes dauguma ten lankytų kavinių būtent tokį įspūdį man paliko. Tad jas palieku bent iki vasaros…
O pietų keliaujame į jau ne vieno skaitytojo man rekomenduotą vilą „Žvaigždė“. Ne dėl skambaus pavadinimo pasirenkame šią vietą, o dėl ukrainietiškos virtuvės, kurios patiekalų galima čia paskanauti. Išduosiu vieną paslaptį, Riebaus katino senelis buvo ukrainietis. Taip jau nutiko, kad antrojo pasaulinio karo metais kartu su Tarybine armija jis atklydo iš Odesos į Lietuvą, kur jam krito į akį mano senelė. Tad turėdamas ukrainietiško kraujo, privalau kartas nuo karto pavalgyti ir ukrainietiško maisto. Ir tai jokia ne prievolė, o trauka.
Kavinės interjeras, o ypač jos baras, leidžia pasijusti lyg svečiuotumeisi pas ukrainiečius. Bet pilnai įsijausti trukdo tik personalo garsus bendravimas sklindantis iš virtuvės. Jei tas bendravimas būtų ukrainiečių kalba, tai priduotų žavesio. Bet kadangi merginos garsiai diskutuodamos lietuvių kalba sugeba peršaukti net muziką skambančią salėje, tai priverčia nepabėgti nuo realybės ir suvokti, kad randamės Lietuvos pajūryje, Palangoje. Tai, kad personalas šurmuliuoja virtuvėje man tik į naudą, aš galiu niekieno netrukdomas pasidaryti kelias nuotraukas savo apžvalgai. Be mūsų kavinėje buvo dar vieni klientai, o tai labai nustebino Katinienę, bet ne mane. Aš tiesiog lyg ekstrasensas atsakiau, luktelk ir pamatysi kas čia dėsis 13:30 – 14:00 val. Nebūtina čia būti pastoviu klientu, kad mestelti tokį teiginį. Pakanka ilgametės darbo patirties ir žinojimo, kad lietuviai sekmadienį ilgai miega, o pietauja apie 14:00 val.
Meniu linksmas ir gerai skaitosi. Pirmame puslapyje pateiktą siūlymą suvilgyti burnelę atidedame vakarui… Tikslas yra kitas – sočiai prikišti pilvus. O kai toks tikslas, tai ir užsakymas gaunasi nemažas.
Žinoma, kad be žymiųjų Kijevo barščių mes neapsiėjome. Į kompaniją barščiams pakvietėme baklažanų sriubą (ji buvo šios dienos sriuba). Ragavau abi sriubas, kuriai atiduoti daugiau liaupsių dar dabar negaliu surast atsakymo. Abi pasižymi ukrainietiškoms sriuboms būdingu tirštumu. Nereikėjo ilgai makaluoti šaukštu ieškant mėsos, jos buvo pakankamai, kad galėčiau teigti jog ši sriuba nerekomenduojama veganams. Baklažanų sriuba buvo aštroka, kas sudarė įdomų skonio tandemą su švelnų skonį turinčiomis daržovėmis. Pasilepinę sriubomis laukėme karštų patiekalų.
Bet atkeliavusi primiršta „grybautojo pinta“ privertė mane kiek paplušėti mojuojant šaukštu. Puikiai derėjo marinuoti kelmučiai, žirneliai, svogūniukai, rauginti agurkai. Super. Tiek prisikišau, kad apie antrą patiekalą jau nebenorėjau galvoti. Nenoriu daryti alkoholiui reklamos, bet prie šio patiekalo puikiai būtų tikusi ukrainietiškos horilkos stiklinaitė…
Atneštus antrus patiekalus, kaip ir prieš tai valgytus, galiu drąsiai vadinti dalimi ukrainietiškos virtuvės. Nemeluosiu sakydamas, kad dažnai lankausi Ukrainoje ir dar dažniau valgau ten kavinėse. Mano patirtis ir prisiminimai kitokie, ir jie man daug mielesni. Jie iš vaikystės, tų laikų, kai kartu su seneliu lankydavomės jo gimtinėje. Tada nedideliame kaime šalia Odesos man teko pažinti tikrą ukrainietišką virtuvę, kurios patiekalai dar dabar išnyra prisiminimuose.
Įkeliu specialiai perpjauto Kijevo kotleto nuotrauką, čia toms kavinėms, kurios dar mano kad juos galima gaminti iš maltos vištienos. Kai dauguma mūsų kavinių patiekdami Kijevo kotletą dažniausiai garnyre pasiūlys bulves, ši vieta šiuo klausimu mane maloniai nustebino. Atrodo ukrainietiški sotūs patiekalai neatsiejami nuo bulvių, bet pateiktas garnyras prie Kijevo kotleto kuždėjo ką kitą. Morkų salotos ir keptas obuolys, gan skanus derinys. Sutikite, čia bulvėms atsirastų vietos tik mėgstančio gerai pavalgyti vyriškio lėkštėje. Na, bet kai šį patiekalą valgo moteris – bulvių klausimas išbraukiamas be jokio svarstymo.
Galėčiau kabinėtis prie mano valgyto kiaulienos muštinio pateikimo lėkštėje. Juokingai atrodė tie grybukai, padaryti iš bulvių ir pomidorų, bet gal šios vietos paslaptis slypi ne maisto restoraniniame pateikime, o porcijų dydyje ir maisto skonyje.
Išeinant sutikta prie durų spūstis, belaukiančių atsilaisvinančio staliuko, tik patvirtino mano teiginį: nesvarbu kur tu randiesi, ar pagrindinėje miesto gatvėje, ar nuošalėje, jei tu gamini skanų maistą žmonių kalbos apie tai nuties platų kelią iki tavo kavinės…
Vertinimas: Interjeras – 9, Švara – 8, Aptarnavimas – 8, Maistas – 9. Viso: balų 34 (vidurkis – 8,5) Tad 5 nagučiai.
Su pagarba,
Riebus katinas
