Šeštadienis, Palanga, J.Basanavičiaus gatvė. Judri gatvė, pilna kursuojančių link jūros ir atgal žmogeliukų.
O aplink pilna kavinių. Kiekviena su savo rėksniais prie įėjimų, viliojančiais užsukti būtent pas juos. Vienoje iš kavinių išgirdau Lietuvos „muzikos elito“ balsus, linksminančius poilsiautojus, valgančius cepelinus.
Gražios trys merginos plėšė iki skausmo joms pažįstamą dainą apie merginą iš Kauno rajono, bet, manau, ir kavinės svečiams ji gerai žinoma. Bet ne apie jas aš šiandien noriu rašyti, o ir iš viso nenorėjau apie nieką rašyti. Nes išėjome tik pasivaikščioti, prieš tai namie skaniai pavalgę.
Bet kuo giliau į mišką, arba į J.Basanavičiaus gatvę, tuo labiau virė smalsumas užsukti į kokią kavinę. O tą jausmą vis stiprino tai, jog jos visos buvo beveik tuščios. Žmonių srautas lyg per demonstraciją, o į kavines užsuka vienetai. Smalsu, ar ne?
Tad po ilgų savigraužos minučių mes jau sėdime kavinėje „DeCuba“. Užsukom ko nors išgerti, juk minėjau, išėjome tik pasivaikščioti. Bet tai, ką pamačiau atsivertęs meniu, mane suparalyžiavo.
Kainos buvo ne tokios, apie kurias kalbėjo Lietuvos Respublikos prezidentė prieš įvedant eurą, ji minėjo, jog kainos nekils. Tad tie bambekliai, kuriems keista, kodėl aš tokį garbų piniginį vienetą kaip eurą vadinu tik pinigėliu, lai nepyksta. Ši kavinė man dar kartą įrodė, kad ir euras mūsų garbingų verslininkų dėka tėra viso labo tik pinigėlis. Nes norint pavalgyti, pinigėlių bent „DeCuboje“ reikia labai daug. Tad apie viską nuo pradžių.
Kadangi įprasta pradėti valgyti nuo salotų, tad paminėsiu jog jų nėra daug, bet turėdami tik 10 eurų, ne visas dar ir įpirksite, mieli poilsiautojai. O jei rinksitės sriubą, jei nebūtų dienos sriubos, tai galite pamanyti, kad užsisakote visą puodą.
Pereikime prie karštųjų patiekalų. Čia mano dėmesį patraukė jautienos išpjovos kepsnys, kainuojantis tik 29 pinigėlius. Čia pat gimė mintis, kad jį valgant šalia dar turėtų stovėti smuikininkas ir griežti, kol aš tą kepsnį valgysiu.
Na, o kai sužinojau, kad už tuos varganus 29 eurus gaunu tik mėsgalį, o garnyras dar skaičiuojamas atskirai, ir tai dar patiekalą pabrangina, supratau, kad kol valgysiu, mane linksmintų ne smuikininkas, o jau kokie keli mariači atlikėjai. Nes, mielieji, 35 pinigėliai už kepsnį tai jau, manau, šis tas.
Akį patraukė skambus pavadinimas: „originali itališka pica“. Tad, pamaniau, jei jau ji itališka, velniai nematę tuos 8,5 už ją.
Bet kai atnešė picą, supratau, kad į virtuvę italas net nebuvo užsukęs. Ši pica man priminė vieno maitinimo tinklo, dalinančio panašius nesusipratimus su 60% nuolaida, gaminius.
Apgailėtinai liesa, suvargusi picos parodija. Sakykite, kam tokią aš galėčiau rekomenduoti? Sakote, priešui? Na, manau, neišdegs – jis iškart suprastų, kad tyčiojuos, pakišdamas jam tokį virtuvės nesusipratimą.
Dar tas aptarnavimo būdas. Vienas priima užsakymą. Antras atneša gėrimus, pasisveikina, klausia, kam kuris gėrimas. Trečias atneša maistą ir vėl sveikinasi, ir vėl klausia, kam kas.
Sutikite, gerame restorane padavėjas turės tik kelis staliukus, todėl puikiai žinos, kas ką užsakė. Tik atnešęs jūsų užsakyta gėrimą ar maistą, paminės, ką užsakėte.
O toks aptarnavimo būdas, kaip šioje kavinėje, labiau tinka greito maitinimo įstaigai, kur ir maistas, ir aptarnavimas tų kainų vertas. Nes, kaip supratau, vienam iš išnešiotojų uždavęs klausimą apie maistą, atsakymo nesulauksi, nes jie nieko nežino.
O žino tik keli, sakykime, pagrindiniai užsakymų, pinigų surinkėjai. O kai jų neįsimeni, tai velniai žino, kurio klausti, o kuriam tik tuščius indus įduoti. Na, sutikite, jei jau jūs skelbiatės restoranu, tai ir būkite to statuso verti.
Vertinti negaliu, nes viena pica dar ne visas restorano meniu. Tad vertinimą pateiksiu kitą kartą, kai apsilankysiu.
P.S. Tikiuosi, pranešite kai mariači atlikėjai atvyks arba kainos pasidarys protu suvokiamos.
Specialiai įkėliau daug nuotraukų su tuščiom kavinėm. Be galo liūdna, šeštadienio vakaras, o jos visos tuščios. Girdėjau, kad verslininkai vaišina kava, arbata taip bandydami prisivilioti klientus.
Mielieji, kaip Nostradamas nusakysiu jūsų ateitį: jei kainas ir toliau taip kelsite, po kelių metų dalinsite kepsnius, kad tik išbaidytus klientus susigrąžintumėte.
Nesakau, kad nėra turtingų poilsiautojų, kurie negalėtų sau leisti suvalgyti picą už 8,5 eurus ar jautienos kepsnį už įspūdingą kainą, bet gal jie tai mieliau daro šiltesniuose kraštuose? Sutikite – Lietuvos orai, kaip ir verslininkai, neprognozuojami.
Tad pasikartosiu – nenorėkite per vieną sezoną užsidirbti visam likusiam gyvenimui. Arba, jei jau prašote tiek už patiekalą, pasistenkite, kad jis bent būtų tų pinigų vertas.
J. Basanavičiaus g. 28, 00135 Palanga