Prabudau ryte ir supratau, kad šiandien pietums valgysiu picą. Ne dėl to, kad šaldytuve turiu picai gaminti reikiamų produktų, tiesiog noriu ir viskas. Kažkas panašaus į nėščios moters sindromą, kai jos užsimano pavyzdžiui raugintų agurkų naktį ir viskas, vyras pasileidžia į paieškas. Jei nėra jų namie, jis lekia pas kaimynus, nes nėščiai moteriai atsakyti negalima. Na o ką man, nei laukiuosi, nei moteris. Žodžiu, savo fantazijas turiu įgyvendinti pats. Na dar dėl smalsumo galiu facebooke pasiklausti draugų kur skanios picos Kaune.
Populiarus pasirodo „Riebus katinas“, vos įkėliau užklausą, tuoj gavau pasiūlymą susitikti dalykinių pietų. Gal dar būčiau mąstęs atidėti susitikimą kitai dienai, bet pasiūlyta susitikimo vieta – man nežinoma picerija, privertė mane kapituliuoti ir sutikti. Iki Kauno dar geras „gabalas“ autostrados, bet mintyse besisukančios įvairios picos priverčia kiek spustelėti akseleratoriaus pedalą, ir čiut čiut nusižengti kelių eismo taisyklėms, bet ko nepadarysi dėl picos… Nepatikėsite, bet katino fantazija tokia laki, jog nustojo lyti ir pilki debesys išsisklaidė, saulė pasirodė ir kelias pasidarė sausas. Žodžiu visos sąlygos kiek paskubėti.
Tad susitinkame Neries krantinėje, picerijoje „Piatto Pizza & Grill“. Kadangi buvo jau po pietų, laisvų vietų buvo daug, tad galėjome pasirinkti patikusį staliuką. Į padavėjos klausimą, ką iš gėrimų užsakysite, atsakome kad norėsime alaus.
Na nesame seimūnai, nesibijome jei kas ir paveiksluos geriančius alų. Svarbiausia, kad išgėrus nesėstume iš kart už vairo. Gurkšnodami alutį renkamės picas. Kolega išsirinko greitai, jam lengviau, jis čia pietauja jau ne pirmą kartą. Na o aš, kaip visada, noriu visų.
Juokinga ne man vienam, bet ir padavėjai. Tad leidžiu jai sumažinti mano pasirinkimą iki vienos picos, pasiūlant skaniausią jos nuožiūra. Ką ji ir padaro, rekomenduodama man Vulcano picą. Tad kaip minėjau prieš tai, gurkšnojame toliau alutį ir laukdami picų dairomės po salę. Picerija nėra didelė, vientisoje patalpoje jaukumo priduoda patalpą dalinančios knygų lentynos. Lyg sėdėtume vienoje patalpoje, bet tie atitvarai tarp staliukų suteikia šiokio tokio privatumo. Aplinka jauki, o besidairant atkeliavo picos. Gana vertinti interjerą, atėjo laikas skanauti ir vertinti picas.
Pradėjęs valgyti pastebiu kolegos žvilgsnį, kuris laukia mano pirmos reakcijos. Iškeltas mano į viršų „like“ ženklas leidžia jam atsipalaiduoti ir mėgautis savo pica. Picos jau toks patiekalas, kad dažniausiai valgomos rankomis, o šalia padėti įrankiai tik mandagumo ženklas. Įkalbėjau kompanioną apsikeisti keliais gabalėliais picos, baisiai jau man buvo smalsu paskanauti picos su kumpiu, kurio mano picoje nebuvo. Net nežinau kurią picą galėčiau įvardinti kaip skanesnę iš dviejų skanautų. Viena mane pavergė jalapenų ir saliami skoniu, susimaišiusiu su mocarelos sūriu. Kita viliojo kumpiu ir pievagrybiais, kurių neturėjo mano pica. Bet tas švelnus aitrumas, kurį suteikė jalapeno pipiriukai švelniai deginantys gomurį, visgi leido galvoti, kad mano pica skanesnė. Bet čia jau skonio reikalas. Apibendrindamas galiu pasakyti, kad abi picos skanios. O kad čia skanios ne tik picos bet ir desertai, patvirtino atneštas tortukas.
Kiek kartų teko važiuoti šiuo keliu Neries krantine ir ramiai pravažiuoti pro šią piceriją. Tai, kad nežinojau jog čia yra picerija, nes mano dėmesys buvo sutelktas į kelią ir kartais nukrypdavo į upės pusę. Bet dabar žinodamas, kad šiame kelyje yra ir picerija kurioje skanios picos, bus sunku susilaikyti nesustojus. Smagu, kai dalykiniai pietūs leidžia tvarkyti ne tik reikalus, bet ir pasimėgauti skaniu maistu. Na o jūs, jei turite abejonių tuo ką parašiau, lėkite ir patys išbandykite.
Vertinimas: Interjeras – 8, Švara – 9, Aptarnavimas – 8, Maistas – 9. Viso: 34 balų (vidurkis – 8,5) Tad 5 nagučiai. Su pagarba, Riebus katinas
