Ko mes tikimės užsukę pirmą kartą į restoraną? Jaukumo, gero aptarnavimo, skanaus maisto. Atrodo tik keli norai, bet daugumai restoranų sunkiai įgyvendinami. Nesvarbu, einame dienos pietų ar praleisti savaitgalio vakaro, mes visada tikimės to paties. Tad nenuostabu, kad kitą dieną bendraudami su artimaisiais ar kolegomis darbe, mes tai ir aptarinėjame: aplinką, aptarnavimą, maistą.
Atvykę į Birštoną mes jau žinojome savo kelionės tikslą, ir mums nereikėjo klaidžioti gatvėmis ieškant kavinės, kurios iškaba mus viliotų užsukti į vidų. Neslėpsiu, kad pirmas įspūdis išlipus automobilių aikštelėje šalia autobusų stoties, ir žvelgiant į antrame aukšte virš parduotuvės „ IKI“ įsikūrusią burgerinę, vertė lipti atgal į automobilį ir važiuoti toliau. Nežinau kodėl, bet jokio jaukumo aš nepajutau ir lipdamas siaurais laiptais į antrą aukštą. Viskas pasikeitė užsukus į kavinės vidų. Žmonių šurmulys praktiškai prie visų staliukų privertė kiek labiau apsižvalgyti ir pradėti ieškoti to, kas čia žmones sutraukė. Tą dieną, matyt, mums šypsojosi laimė, nes neteko ilgai laukti kol atsilaisvins staliukas. Tiesiog žmonės jau kilo vos mums užėjus. Laukdamas kol padavėja nuvalys stalą, mintyse bandžiau spėti kame šios vietos fenomenas, kad žmonės išsirikiuoja į gyvą eilę, laukdami laisvo staliuko. Interjeras tikrai nebuvo tas, kurį aš galėčiau įvardinti kaip traukos priežastį. Po gretimu staliuku įsitaisęs šunėkas akylai mane stebėjo, bet kažkokių veiksmų nesiėmė. Matyt tai, kad į kavinę užsuko Riebus Katinas nelabai jį nustebino, kaip nenustebino ir manęs tai, kad jį čia įleido…
Akys prasivėrė tik tada, kai mes prisėdę pradėjome savo pažintį su vietiniu meniu.
Šmaikštūs patiekalų pavadinimai privertė pastebėti ir aplink mus prieš tai nepastebėtas detales. Kiekvienas patiekalas, bei aplink iš pirmo žvilgsnio į akis nekritę tekstai ant sienų, stalų, net tualete, privertė pakeisti pirminę susidariusią nekokią nuomonę. Na sutikite, kad patiekalas pavadinimu „Tai kaaai didumo lašišos kepsnys“ ne taip išgąsdins savo kaina, kaip patiekalas „ Lašišos kepsnys“. Jei jo ir neužsakysite, tai bent nebambėsite, apie tai ar kas gali mokėti 13,50 euro už keptą lašišą.
Manau supratote, kad kol rinkomės, tol juokėmės iš vis naujo patiekalo pavadinimo. Manau , kad toks to meniu tikslas ir yra, kadangi tai neglumino nei aplinkinių, nei aptarnaujančio personalo. Sriuba iš kirvio mūsų nesudomino, pasirinkome „Kokosinio moliūgo“. Manau, sriuba iš kirvio bus veganams skirta, nes reikia ir jiems kažkokios egzotikos… Sau tradiciškai užsisakau visada tai, kas turi pavadinime žodį firminis – „Bir.bur.bar firminį biurgerį“. Nes šis žodelis suteikia vilties, kad paragausiu tai, kas labiausiai atspindi maitinimo įstaigą. Katinienės dėmesį patraukia patiekalas „Gaidžio žmona kurorte“. Aš tai supratau kaip užuominą man, kad laikas jau pradėt žiūrėtis kokią poilsinę kelionę mums… Aišku, kad visame šiame užsakyme figūravo ir kalmarų žiedai, bei „BBQ sparnienos višteliai“. O palaikydamas nenuilstantį kovotoją su alkoholizmu p. Verygą, užsakau koka kolos, nors pro šalį praplaukęs kvietinio alaus bokalas, nusėtas rasos lašeliais, bei ant krašto pakabinta citrina, kuri man vis mirkčiojo, vertė pakeisti bent vieną kolą į alų, aš susilaikiau. Taip dar kartą patvirtindamas savo tvirtą nusistatymą palaikyti besiblaivinančią Lietuvą.
Pirmi ant stalo atkeliavo sparneliai ir kalmarų žiedai.
Tikrai nesivelsiu į smulkmenas, pasakodamas kaip čia puikiai prie traškių kalmarų žiedų derėjo patiektas padažiukas, ar kokie skanūs buvo bbq sparneliai, manau tai puikiai perteikia nuotraukos. Tiesiog noriu prisiminti tą juokelį, kurį valgydamas sparnelius ir laižydamas pirštais tekantį dievišką padažą, pasakojau draugei. Jūs tik įsivaizduokite, kaip kokia lituanistė pasiėmus meniu, juo mojuodama virš galvos bando prie baro barmeną įtikinti, kad meniu punkte, kuris skelbia apie parduodamus sparnelius, padarytos grubios gramatinės klaidos. O man tai tik sukelia juoką, na sutikite, gerai skamba: „BBQ sparnienos višteliai“. Kol aš dorojau taip vadinamą apšilimą prieš firminį biurgerį, atkeliavo moliūgų sriuba, kurios skonis tik dar labiau leido atsipalaiduoti ir jaukintis tą namų atmosferos jausmą.
Pradėkime nuo pateikimo, atrodo nieko nuostabaus, pabarstyti kepintos baltos duonos skrebučiai ir juodasis sezamas. O klientas jau laimingas dar net nepradėjęs valgyti. Aišku, prie pilno džiaugsmo prisidėjo ir sriubos skonis. Tikrai nereikėjo ilgai čepsėti ir varinėti po burną sriubą, kaip tai tekdavo daryti kitose kavinėse, kad pajusti moliūgo skonį, kurio nenusmelkė kitos daržovės.
Na, o atkeliavęs firminis burgeris eilinį kartą privertė patikrinti katino burnos galimybes stipriai prasižioti. Puikus sultingas mėsainis bei šalia pateiktos apkeptos bulvytės leido užsimiršti apie gaunamą kalorijų kiekį, o tiesiog mėgautis, mėgautis ir dar kartą mėgautis.
„Gaidžio žmona kurorte“ susilaukė kelių mūsų replikų, bei pastebėjimų kas galėtų būti keistina. Pirma, kruopų kiekis per didelis, tad mažyčiui pomidorui bandančiam atstovauti garnyrą, reiktų pakviesti į pagalbą puselę abrikoso šalia, kuris smulkintas puikiai papildė ir kruopas, bet to buvo maža. Manau nesuklysiu teigdamas, kad jei šį patiekalą valgo moteris, tai į indų plovyklą šio patiekalo lėkštės keliauja su gausiu kruopų likučiu. Tad kai pabos jomis maitinti šiukšliadėžę, keiskite dalį kruopų dar vienu apkeptu pomidoru, ar minėta abrikoso skiltele.
Pabaigai pasimėgavome puikiu desertu „Aš laikausi dietos“, kurio kaina mėgstančius taupyti priverstų juos net kelis kartus jį pakartoti.
Mūsų stalelį aptarnavusiai merginai noriu palinkėti įjungti aukštesnę pavarą, nes kai toks didelis srautas žmonių, riedėdama sale trečia pavara jūs priversite klientus pypčioti, taip raginant didinti greitį. Mus nuo tokio veiksmo sustabdė tik atsipalaidavimas, kurio suteikė prieš tai patirtos vandens procedūros viename iš šalia įsikūrusių SPA centrų.
Vertinimas: Interjeras – 9, Švara – 9, Aptarnavimas – 8, Maistas – 9. Viso: balų 35 (vidurkis – 8,75) Tad 5 nagučiai.
