Eidami į šį restoraną, nepamirškite skaičiuotuvo, nes gali būti, kad Jums pasiūlys pasiskaičiuoti patiems…
Užrašėme ant namų laukinių durų „+K +M +B” ir patraukėme į Kauno senamiestį pasidžiaugti eglute. Ar tai eglutės tarp tų statybinių stelažų neradome, ar lietus privertė, bet ilgai prie pagrindinės Kauno eglės neužsibuvome. Jei kas manęs paklaustų nuomonės, tai Kaunui šiais metais su eglute nepasisekė. Nelabai supratau kam daugiau dėmesio organizatoriai skyrė, eglei ar naujam japoniškam automobiliui pareklamuoti. Na, bet jei sunkūs metai buvo renkant lėšas į miesto biudžetą, tai gal tos mašinėlės reklama kiek tą skylę užlopys…
Toldami nuo eglutės viena iš senamiesčio gatvelių, mes jau žinojome ko ieškome. Ir gan nesunkiai radome pagrindinį kelionės tikslą – restoraną „Režisierius“. Kai gavau pirmas rekomendacijas čia apsilankyti, nelabai supratau pavadinimo esmės, bet iki tol, kol nepatekome į restorano vidų, ir nepradėjome vartyti jo meniu. Bet pirma ne apie meniu, kuris čia net taip nevadinamas, o tiesiog scenarijus.
Pirma noriu dėmesį savo skirti interjerui. Jauki aplinka, romantiška muzika, manau yra tai, ko mes kiekvienas tikimės užsukę į naują restoraną.
Būnant čia apima jausmas, lyg ne pirmą kartą čia užsukęs. Jauku, gražu ir miela. O dar tos žvakės, kurios dega net ant staliukų prie kurių nesėdi klientai, sudaro tokią romantinę atmosferą… Spėsiu ir nesuklysiu teigdamas, kad čia per šv. Valentino dieną visi staliukai būna rezervuoti iš anksto.
Na bet grįžkime prie scenarijaus, arba kitaip liaudyje vadinamo – meniu. Vartant jį supranti, kad restorano autoriai skyrė didelį dėmesį ne tik jaukaus interjero sukūrimui, bet ir meniu vizualizacijai. Viskas apmąstyta iki smulkiausių detalių, norint klientą visiškai panardinti į režisieriaus kuriamą scenarijų. Įžangoje sriubos bei užkandžiai.
Veiksme jau rimtesni karšti patiekalai. O kulminacijai – desertai. Logiška. Jei jau pasineriame į režisieriaus kuriamą scenarijų, tai ir pavadinimams patiekalų naudojami žinomų aktorių vardai gerai dera. Prajuokino „Angelina Jolie“ desertas, kadangi ir pati aktorė smulkutė, turinti savitą stilių, bei gaunanti vaidmenis su dideliais honorarais, taip ir jai dedikuotas desertas mažučiukas ir išsiskiriantis savo spalvomis, bei išvaizda ir kaina. Sutikite, nepavadinsi tokiu pavadinimu Creme brulee. Patiekalų tokios gražios nuotraukos, kad norisi paragauti visko. Pagrinde meniu vyrauja grill patiekalai, bet nemaža dalis skirta ir sushi patiekalams. Kadangi prieš keliaudamas čia pasiieškojau informacijos internete apie šį restoraną, tai pagrindinį pasirinkimą darėme iš grill patiekalų, pateikiamų ant iešmelių. Manau tai geras ne tik patiekalo pateikimas, bet ir marketinginis sprendimas. Na ką gali išgąsdinti karšto patiekalo kaina už 4,70 euro? Ir dar nepamirškite, kad už tą sumą jūs gaunate brandintos jautienos kepsniuką. Bet kai pradedi dėlioti ką prie jo paimti iš garnyro, o jei dar užsimanai paragauti ir kitokios mėsos, nes anas iešmelis mažytis, ta sumelė šokteli kelis kartus į viršų. Bet tokioje gražioje aplinkoje sėdint, išsijungia visi skaičiuotuvai galvoje, ir atėjus padavėjai, pradedi berti užsakomus patiekalus kaip žirnius į sieną.
Pirmos ant mūsų stalo atkeliavo sriubos ir šaltalankių arbatos.
Ar aš būčiau patiekęs kartu arbatas ir sriubas, čia kitas klausimas. Gal būčiau padaręs bent kelių minučių pauzę tarp arbatų ir sriubų. Nors jei klientas pageidauja, kad arbata būtų atnešta pirma, tai dar nereiškia, kad ją reikia patiekti iškart su sriubom. Nepamirškite, Jūs restoranas, ne bistro baras, kur klientai skuba ir 90% sėkmės priklauso nuo greičio. Bet sriubų pateikimas, tiek misą, tiek sultinį užpilant ant sriubos turinio jau patiekus ant stalo, leido tą nesusipratimą su arbata pamiršti. Sriuboje „Monica Geller“ gerai derėjo vištiena su termiškai neapdorotomis šviežiom daržovėm. Taip pat geru skoniu pasižymėjo ir „Joey Tribbiani“, dar dabar prisimenu troškintos triušienos ir lengvą aitriųjų paprikų derinį. Vienintelis minusas, tai patiektų sriubų temperatūra, jos abi buvo drungnos, jei taip galima išsireikšti. Gal kalti metaliniai indai, kuriuose jie atneša misą ir sultinį. Jei pila į šaltus, tai metalas dalį temperatūros sugeria. Arba per tas pora minučių, kol aš paveikslavau, jos spėjo atšalti… Na bet tai detalės, kurioms ilgai galvoje neleido užsibūti atkeliavęs karštas užkandis, kepti vištienos kumpeliai.
Traški plutelė pabarstyta sezamo sėklomis, bei kepant užteptas saldus padažas, buvo pasakiški. Tad įžanga mus maloniai nustebino, todėl su nekantrumu laukėme veiksmo.
Veiksme dalyvavo jau daugiau iešmukų. Mano lėkštėje šalia brandintų jautienos ir kiaulienos iešmelių, dar buvo pora iešmelių ryžių, apvoliotų džiūvėsėliuose, bei iešmelis svogūnų tempuroje su aitriu padažu. Vienintelis kam galėčiau reikšti pretenziją, tai tik jautienos mėsai. Nors padavėja ir patvirtino kad jautiena brandinta, tas jos tąsumas primenantis gumą, niekaip mane tuo neįtikino. Bet kiauliena, galiu patvirtinti ir aš, buvo brandinta, ir tai puikiai iliustravo jos skonis. Maloniai nustebino ryžių iešmeliai, kurie savo išvaizda priminė kukurūzų burbuoles. Niekada mano nevertintos kruopos prisibeldė ir į mano širdį.
Na o draugės iešmelių rinkinukas buvo kuklesnis, jame puikavosi vištienos bei lašišos iešmeliai, bei smidrų iešmukas. Ji savo patiekalui pretenzijų neturėjo visai. Vienintelis kas kėlė nuostabą mums abiems, tai itin maži mėsos gabaliukai ant iešmelių. Nesinešioju su savim svarstyklių, bet manau nesuklysiu teigdamas, kad mėsos išeiga vienam iešmukui neviršija 50g. Čia užbėgdamas už akių noriu pasakyti tiems, kurie skaitydami šį straipsnį ir matydami didelę čekio išklotinę, bandys replikuoti, kaip tiek daug galima dviem suvalgyti.
Po karštų, turėjusią prasidėti kulminaciją su „Creme brulee“, kiek sustabdė padavėja su improvizuotu intarpu. Nežinau kodėl, bet vietoje užsakyto deserto pasiūlė kitą, kurį net atnešė parodyti. Jis mums pasirodė toks „skaniai gražus“, kad nusprendėme užsakyti du. Bet po kelių minučių grįžusi iš virtuvės padavėja informavo, kad likęs tik vienas. Tad užsakome jį ir paprašome atnešti prieš tai užsakytą „Creme brulee“. Valgydamas „Creme brulee“ pagalvojau, kad šį desertą galima drąsiai dėl kalorijų bombos pavadinti „Vitalijaus Cololo“ vardu. Manau ir aktorius žinomas, ir desertas tinkamas. Besimėgaudami pateiktais desertais, jau dėliojome mintis, kad ši vieta verta 5 nagučių.
O paprašęs padavėjos atnešti sąskaitą, jau traukiau „Riebaus katino“ lipduką ant kurio planavau suraityti penketą.
Nežinau kodėl, ar tai ilgas čekis, ar prieblandoje sunkiai įžiūrimi skaičiai privertė peržvelgti visus surašytus jame patiekalus. Akys užstrigo ties besikartojančiu desertu „Creme brulee“. Užsakėme vieną, o sąskaitoje du. Nemaloni staigmena, bet pagalvojau kam nepasitaiko, suklydo. Tad pakviečiau padavėją ir parodžiau jai atrastą klaidą. Labai nustebino padavėjos reakcija. Jokio atsiprašau, ar tuoj perskaičiuosiu, tiesiog: oi, turbūt sudubliavau, galite išsiskaičiuoti tą sumą. O galutinai pritrenkė frazė, gal aš norėjau jus apgauti. Išgirdęs tokį jos komentarą pasijutau lyg būčiau kaltas, kad pastebėjau jos klaidą, ar norą apgauti, likau šokiruotas. Ir visiškai nesvarbu, kad ant čekio parašyta mokinė. Pagal jos aptarnavimą galiu drąsiai teigti, kad ji šioje sferoje dirba ne pirmą mėnesį. Ir jei jau restoranas – tai aptarnavimas ir požiūris į klientą turi atitiktį tą statusą. Mokinys visada turi mokytoją, kuris jį prižiūri, tikrina užsakymus ir t.t. Ir iš savo praktikos galiu pasakyti, kad mokinys būtų paraudęs, pasičiupęs sąskaitą, atsiprašęs ir nubėgęs prie „arkiperio“ perskaičiuoti. Nes jis dar mokinys, jam ir balselis virpa, ir kiekviena kliento pastaba atrodo daug reikšmingesnė.
Žvelgdamas į ilgą čekį ir prisimindamas padavėjos reakciją, susimąsčiau, o jei mūsų būtų ne du o kokie šeši, tai tokių „susimaišiau“ gal pasitaikytų dar daugiau… Tiesiog personalo abejingumas įneša abejonių, ir tada įsijungia kliento fantazija, o to galėtų ir nebūti, jei padavėjos reakcija būtų buvusi kitokia.
Tad trumpas reziumė. Jei padavėjos reakcija būtų buvusi kitokia, būtų nuskambėjusi bent kokia gaidelė atsiprašymo, mes būtume iš restorano „Režisierius“ išėję visai kitokios nuotaikos ir dar būčiau palikęs kelis eurus daugiau arbatpinigių. Manau, net ir vertinimas būtų likęs tas, kurį buvom aptarę dar prieš gaunant sąskaitą. Nesuklysiu teigdamas, kad restorano vardas ne tik virtuvės, bet ir aptarnaujančio personalo profesionalumo visuma. Tad šį kartą tik 4 nagučiai. Kad aš sugrįšiu į šį restoraną net neabejoju, nes manau tokios klaidos yra pataisomos, tik svarbu laiku į jas reaguoti.
