Ši apžvalga skirta restoranui „Floros simfonija“. Ir tam, kad ją parašyti mums nereikėjo vykti į Palangą. Savo „Floros simfoniją“ turi ir Kaunas. Ne kartą teko važiuoti Jonavos g. ir matyti restorano iškabą, bet tai koks grožis slepiasi vidiniame kiemelyje, pamatėme tik užsukę vidun.
Pasakiškas oras ir dar nuostabesnė aplinka priverčia net nedvejojant pasirinkti vietą pietums lauko terasoje. Tiesa, viduje su interjeru taip pat pasistengta, tad čia manau užsuksime rudens ar žiemos vakarą.
Keliais sakiniais persimetėme su meniu atnešusiu padavėju, kas leido suprasti, kad jis savo darbą puikiai išmano, o tai didelė dalis sėkmės apsilankymo restorane metu. Sakysite aš perdedu? Patikėkite – nė kiek. Darbą išmanantis padavėjas visada laiku pastebės jo staliukams pagamintus patiekalus, o tai leis jums mėgautis karštu maistu. Antra, jis niekada nepražiopsos tuščių jūsų taurių, tad jums neteks nuobodžiauti. Trečia, jis visada pokalbį paįvairins kokiu juokeliu, nes jis šį darbą išmano, ir jam nėra ko bijoti klientų. Priešingai nei stovintis prie stalo naujokas, kuris susipažinimui su meniu skyrė tik kelias dienas, ir jose tik po kelias minutes. Trumpai – mums pasisekė su padavėju, beliko tikėtis, kad pasiseks ir su maistu.
Patiekalų pasirinkimas didelis: rasite čia ne tik kepsnius, bet ir picas, o kas mėgsta mėsainius – yra čia ir jų. Pagalvojo jie apie visus surašydami tokią storą knygą. Kainos, bijau suklysti, bet manau jos mažesnės nei Palangos restorane „Floros simfonijos“, sakyčiau tokios kaunietiškos labiau, bet tai aš dar patikrinsiu šią vasarą. Užsakymą padarome greitai. Nebūdingas Lietuvai karštis tą dieną „rekomenduoja“ man ir alaus bokaliuką.
Laukdami maisto, o kai kas tai daro net gurkšnodamas alutį, žvalgomės aplink. Ir kaip aš nustembu pamatęs ant pavėsinės stogo priešais mūsų staliuką įsikūrusią triušių šeimynėlę. Toks mielas vaizdelis – pūkuotukai rupšnoja žolytę. Vaikams atsisėdusiems į VIP ložę, tėveliams ant pečių, puikus reginys būtų.
Bet grožėjimąsi mažais žvėreliais nutraukia atnešta sriuba. Neslėpsiu, bet tą minutę pasijutau tikrų tikriausias veganas. Nekilo noras valgyti sriubos nors tu ką, žvilgsnis bėgiojo nuo lėkštės prie triušiukų, akyse kaupėsi ašaros…
Šis veiksmas truko kelias minutes, kol pro šalį eidamas padavėjas patvirtino, kad mano sriuboje triušiena ne iš tos pievelės. Kiek apsiraminęs, persėdęs taip, kad prieš akis nešmėžuotų triušiukai, nubraukęs ašaras, pradėjau valgyti sriubą. Jos skonis leido kiek užsimiršti, o pakabinti nuo lėkštės dugno triušienos gabalėliai su kiekvienu nauju kąsniu vis žudė manyje bandžiusį įsitvirtinti veganą. Jei kada čia lankysitės rekomenduoju šią sriubą, tik sėskite kiek toliau nuo tos pievelės, kur įsikūrę pūkuotukai, tai padės labiau mėgautis valgomu maistu…
Atnešti antri patiekalai su niekuo asociacijų jau nebeturėjo, aplink nelakstė nei paršiukai, nei vištos. Tad galėjome visą dėmesį sutelkti į valgomą maistą.
Kiauliena puikiai iškepta. Gaila, kad nuotraukoje nesimato folijoje pasislėpusių bulvyčių su lupenomis baltame padažiuke. Puikus derinukas. Gal tik labiau norėtųsi prie šio kepsniuko daugiau keptų daržovių. O gal tik šią mintį padiktavo draugės lėkštėje patiektas prie vištienos panašus daržovių kupstelis, į esantį mano lėkštėje. Norėtųsi didesnės fantazijos iš virėjų, vasara dar neįsibėgėjo, o fantazijos jau nebelikę…
Vištienos kepsnys buvo sultingas, o jo viduje pasislėpę pomidorai tik pagerino kepsnio skonį. Žodžiu, abu katinai laimingi ir patenkinti mėgavosi savo kepsniais, o netoliese bėgiojantys triušiukai nebekėlė jokių liūdnų asociacijų.
Padavėjas, kaip ir minėjau pradžioje apžvalgos, tikras profesionalas, nepamiršo kalbos darant užsakymą apie galimą desertą pietų pabaigoje. Nors jisai ir stengėsi mus įtikinti kad jų gaminami desertai pasakiški ir jų būtina paragauti, mūsų skrandžiai tvirtino priešingai. Jie tiesiog vertė atsisakyti saldumynų. Nes prieš tai valgyti patiekalai buvo jau pilnai užpildę skrandžius ir desertui vietos tiesiog nebeliko.
Kad ir kaip bebuvo įvaldęs siūlymo meną padavėjas, turėjo susitaikyti su mintimi, kad desertų mes dar sugrįšime.
Vertinimas: Interjeras/lauko terasa – 10, Švara – 8, Aptarnavimas – 10, Maistas – 9. Viso: balų 37 (vidurkis – 9,25) Tad 5 nagučiai. Vienintelė mano rekomendacija „Floros simfonijos“ vadovų apmąstymui – tai triušių tema. Reikia arba meniu keisti sriuboje triušieną į kokį kitą gyvį, arba tuos triušiukus iškeldinti. Neabejoju, kad to nepadarius, tai taps vasaros populiariausiu jūsų restorano anekdotu.
