Situacija su maitinimo įstaigomis Lietuvoje kasmet darosi vis liūdnesnė. Kalbu ne apie jų augantį kiekį. Rašydamas žodį – liūdnesnė, turiu galvoje jog kokybė bėgant laikui prastėja.
Ir mums vartotojams vis sunkiau atrasti maitinimo įstaigą iš kurios išėjęs rašytum ne nusivylimais dvelkiančias eilutes, o pagiriamąjį žodį.
Tad po eilinių nusivylimų, aš jau buvau sumąstęs lankymąsi dar nebandytose maitinimo įstaigose atidėti geram mėnesiui, kol prieš tai patirti liūdni potyriai sunyks prisiminimuose.
Deja, šį mano planą kiek pakoregavo draugo skambutis, kuris mane pakvietė išbandyti vieną piceriją Jonavoje.
Po mano nusivylimų patirtų Lietuvos didmiesčiuose, draugo pasakojami įspūdžiai po pietų picerijoje „Požiūris pizza” skambėjo neįtikinamai. Toks jausmas, kad klausyčiausi kokio kandidato į Seimą agitacinės kalbos.
Per daug jau viskas gražu, kad būtų tikra.
Greičiausiai nuo vizito į piceriją būčiau susilaikęs, jei ne draugo pasiūlytos lažybos. O lažybas aš labai mėgstu.
Lažybų mintis buvo tokia: jei picerijoje bus neskanu – moku aš, jei patiekalus įvertinsiu teigiamai – moka draugas.
Aš iš tų, kuris nemėgsta būti vaišinamas, tad sąskaitą visada apmoku aš.
Tad važiuojant į Jonavą buvau įsitikinęs, kad surasiu priežastį, kurios dėka garbė apmokėti sąskaitą už mūsų keturių žmonių kompaniją atiteks man.
Picerija nedidukė, gan jauki. Katinienę kiek suglumino nuo sienos į mus žvelgiančios akys. O man ta detalė pasirodė linksma ir žaisminga.
O atsivertęs meniu ir pažvelgęs į draugą nusišypsojau. Po ta mano šypsena slėpėsi tikimybė jog laimėsiu lažybas. Ir tokios minties priežastis buvo platus meniu patiekalų pasirinkimas.
Aš dažnai kartoju, norint išlaikyti kokybę, tai padaryti yra lengviausia turint minimalų meniu.
Tad tą mano džiugesį lyg nuspėjęs draugas pasiūlė užsisakyti ne tik picų.
Kol gurkšnojome tauriuosius gėrimus draugas nenustojo savo agitacinės kalbos, kurioje nenustodamas gyrė piceriją.
Tad antrindamas pasakiau, – kad gėrimams jokių pretenzijų, tai sakykime kol kas lažybas tu laimi.
J. gėrybių sriuba – 6,80€
Buvau nustebęs, kai Katinienė po kelių šaukštų jūros gėrybių sriubos pradėjo ją girti. Aš asmeniškai užsakydamas ją, ir matydamas jos mažą kainą, tikėjausi padėti pirmą žingsnį link pergalės lažybose.
Po tokių jos pagyros žodžių pats paskanavau sriubą. Vienintelis prie ko galėjau prisikabinti buvo tai, kad sriuba neatitinko už ją prašomų pinigų. Sriuba per tiršta, ir tas milžiniškas jūros gėrybių kiekis primygtinai prašo kelti sriubos kainą.
Viskio, raudono vyno šoninės džemo mėsainis – 9,80€
Po poros kąsnių mėsainio į galvą pradėjo brautis liūdnos mintys apie galimą nesėkmę lažybose. Mėsainis buvo toks skanus, kad Katinienė gavo paragauti tik bulvytę su gan įdomiu padažu prie jų.
Nesu mėgėjas perdėtų komponentų kompozicijų mėsainiuose, bet jei reiktų pasakyti ko šiame būtų galima atsisakyti, vargu ar ką pasiūlyčiau.
Lyg ingredientų ir daug, bet ir tuo pačiu vienas kitą puikiai papildo.
Šonkauliai – 11,50€
O pamatęs draugui patiektus šonkaulius supratau, kad ir su jais balo lažybose neprisidėsiu. O dar ta mėsa taip lengvai atšokusi nuo kaulo, ir tas mažytis, sultingas gabaliukas, kurį paduodamas draugas šyptelėjęs tarė, – gal pavyks kažką blogo apie šonkaulius pasakyti.
Jaučio žandai – 11,80€
Kai gavau paskanauti jaučio žandų, nustebintas puikiu jų skoniu net pasiteiravau draugo ar kartais jis čia nesusitaręs, kad patiekalus gamintų su padidintu atsakingumu.
Bulvių košė ir ta nei per skysta, nei sukietėjusi. Likęs garnyras irgi puikiai įsipiešė į kompoziciją prie vos šakutę įsmeigus byrančių jaučio žandų.
Salotos „Požiūris” – 7,50€
Valganti salotas su plėšyta kiauliena Katinienė man padėti laimėti lažybas taip pat atsisakė. Paskanavęs salotų prisikabinti prie jų negalėjau ir aš.
Įdomios salotos, ne tik savo sudėtimi, kurią pamatysite pavartę meniu nuotraukas, bet ir patiekimu lėkštėje.
Visas viltis norėdamas laimėti lažybas sudėjau į picą, kurią užsakėme pabaigai.
Šefulini didžioji – 22,00€
Bet ir čia manęs laukė pralaimėjimas. Pats net nepastebėjau, kaip supjaustęs picą, į save sukišau jos beveik pusę besidžiaugdamas, kad kiti buvo jau pasisotinę pirmai valgytais patiekalais ir pasitenkino tik picos paskanavimu.
Traškūs picos kraštai, minkštutis picos viduriukas, su nuo jo tįstančiu sūriu kuriam laikui privertė mane pamiršti apie pralaimėjimą lažybose, ir tuo pačiu pripažinti, jog draugo geros rekomendacijos šios picerijos atžvilgiu buvo ne iš piršto laužtos.
Pripažinęs pralaimėjimą palikau draugą apmokėti sąskaitos, o pats nukabinęs nosį nusliūkinau iki automobilio paimti aukštą įvertinimą atspindintį lipduką.
Buvau nepasiėmęs jo su savimi, nes kažkoks vidinis įsitikinimas kuždėjo, jog vargu ar jo čia prireiks.
Suprask, jei didmiesčiuose nerandu ką galėčiau įvertinti aukštu balu, tai mažai tikėtina ar pasiseks tai mažame miestelyje.
Reziumuoju. Džiugu, kad nediduko miestelio mažutė picerija „Požiūris pizza” manyje atgaivino viltį, jog Lietuvoje maitinimo srityje dar galiu aptikti stebuklų.
Ši picerija ne tik, kad puikiai atitinka mano mėgstamą frazę – kainos ir kokybės santykis, bet netgi jai kiek prieštarauja, nes kainos čia pagal patiekiamų patiekalų kokybę yra į mažąją pusę.
Bet aš būdamas vartotojas džiūgauju galėdamas ne tik skaniai pavalgyti, bet dar ir pinigų sutaupyti neišlaidaudamas.
Tikiuosi, kad po mano apžvalgos nesulėksite į Jonavą iš visų miestų kaip vanagai ir nenumušite maisto kokybės, kuri dažniausiai ir nukenčia atsiradus dideliam kiekiui lankytojų.
O picerijai „Požiūris pizza” linkiu išlaikyti aukštai išsikeltą kokybės kartelę.
P.s. iš picerijos išėjau piktas, nes pralaimėjau lažybas, ir nuliūdęs, nes negalėjau apmokėti sąskaitos. Tad kitą kartą lažindamasis būsiu atidesnis.
Video apžvalga
