Pradėkime nuo to ,kaip aš sumaniau ne tik apsilankyti veganišką virtuvę propaguojančioje kavinėje, bet net paskanauti ten gaminamo maisto. Mane pastūmėjo perskaitytas gruodžio 8 d. vieno iš dienraščių straipsnis – „Vaikai veganai: kokių argumentų „už“ žeria jų tėvai ir mitybos specialistai?“ (https://www.15min.lt/maistas/naujiena/naujienos/vaikai-veganai-kokiu-argumentu-uz-zeria-ju-tevai-ir-mitybos-specialistai-1042-893376), kuriame vienas estų akių chirurgas Antsas Haavelas dėsto savo tiesas apie veganinės mitybos gerą poveikį augantiems vaikams. Nesileisiu į smulkmenas, bet mane užkabino jo frazė, apie paiešką vitamino B12, ir kaip veganai jo turi prasimanyti. Cituoju: „Vienintelis susirūpinimą keliantis dalykas gali būti vitaminas B12. Šis vitaminas natūraliai gaminasi dirvoje. Kadangi visi vaisiai ir daržovės, prieš patekdami į parduotuvių lentynas, šiandien yra kruopščiai perplaunami, B12 neretai pritrūkstame.“ O kiti randa ir kitų šaltinių vitaminui B12 gauti: avių, jaučių, veršių, kiaulių, viščiukų kepenys bei inkstai, lydeka, skumbrė, silkė, ungurys, upėtakis, viščiukų širdys, kiaušinių tryniai. Bet grįžkime prie švariai nuplautų daržovių ir klausimo, kada mes jas valgėme nešvarias, kad su suvalgyta žeme pasisavintume taip trūkstamą vitaminą. Tame straipsnyje dar daugiau įdomesnių chirurgo pastebėjimų, bet man pakako šio vieno, kad smalsumo genamas vykčiau į veganišką kavinę pietų. Žinoma su viltimi, kad maiste B12 vitamino nerasiu, nes girgždanti tarp dantų žeme nesukelia, o slopina apetitą. Dar galėtume išsiplėsti ir apžvelgti kitą svarbų aspektą dėl ko žmonės tampa veganais –perdėtos meilės gyvūnams, bet tada išsiplėsiu pasakodamas apie savo meilę augalams ir bijau, kad tarp turimo mano skaičiaus sekėjų atsiras grupelė, kurie kartu su manim taps „airman ais“ ir pradės maitintis išskirtinai oru… Tad baigiu įžangą ir keliauju pietauti.
Užsuku į man rekomenduotą kavinę „Žalia pupa“, kuri randasi Laisvės alėjoje, Kaune. Sunku ją rasti, nes ji įsikūrusi liaudiškai tariant brome, o einant pačia alėja, apie ją skelbia tik maža iškaba. Kavinukė nedidelė, viso kokie 10-12m2, bet maži staliukai visi užimti. Tai pradžioje mane lyg ir pastūmėjo išeiti lauk, bet nuo baro užkalbinusi žavi barmenė privertė likti ir paskanauti čia gaminamo maisto. Neslėpdamas prisistačiau, kad nepropaguoju nei vegetarizmo, nei veganizmo, o užsukau vedamas smalsumo. Iš virš baro pakabinto meniu norėjosi paragauti visko, nes ir tailandietiška sriuba, maltinukai, ir plovas niekaip nederėjo su veganišku maistu. Man greitai buvo paaiškinta, kad nė viename iš jų nerasiu gyvulinės kilmės produktų, tad tai tik dar labiau kėlė mano norą paskanauti šių patiekalų. Bet sutikau su barmenės siūlymu pradėti nuo sriubos ir maltinukų. Na o plovą pasilikti pabaigai, jei jo dar norėsiu suvalgęs šiuos patiekalus.
Tad užsakau ir sėdu prie ką tik atsilaisvinusio staliuko. Nužvelgęs salėje valgančius, patvirtinau vieną iš savo susidarytų teiginių – tarp veganų apkūnių žmonių nerasi. Ir tam kaip įrodymas atkeliavo tailandietiška sriuba. Jei tai būtų ne veganų kavinė, sriubą būčiau gražinęs net neprisilietęs, nes joje pasigedau dažniausiai šioje sriuboje plaukiojančių krevečių, kurias iš mano lėkštės išgaudymu ir suvalgymu apkaltinčiau virėją. Jūros gėrybes šį kartą pakeitė pievagrybiai. Jei ne tas sriubos pavadinimas ir mintys apie karališkų krevečių uodegėles, sakyčiau, valgiau skanią pievagrybių sriubą, pagamintą naudojant tailandietišką receptą. Tik ar ta lėkštė su nuskeltu kampu man turėjo priminti varganą Tailandą, čia jau kitas klausimas. Nežinau ar veganai domisi feng shui, bet ten tiksliai įvardinta, kad įskelti indai neša nelaimes. Tai jei negėda pateikti klientui maistą tokioje lėkštėje, gal vertėtų sudužusius indus išmesti dėl feng shui prietarų? Na ir jei jau atsisakėte gyvulinės kilmės produktų, nepagailėkite sriubai petražolės šakelės…
Po sriubos atkeliavę maltinukai mane nustebino savo skoniu. Tikrai tikėjausi jog jų skonyje vyraus morkos, bet prieskoniai čia taip puikiai sužaidė, kad kelis kartus net pagalvojau jog valgau mėsą. Na o bulvių košė, kai ją grūsdamas pieną bei sviestą pakeiti vandeniu, gauni tai ką matai, nei vaizdelio, nei skonelio. Aišku, prieskoniai kiek ją pagyvino. Šiaip visumoje mane antras patiekalas nustebino, ir čia turėčiau žemai nulenkti galvą prieš virtuvės šefą. Skystas padažiukas ir maltinukai man leido net čia nepamiršti kas esu, ir kokie mano maitinimosi įpročiai. Jiems puikiai pavyko net morkomis perteikti mėsos skonį, va čia aukštasis pilotažas.
Ilgiau liaupsinti maltinukus man neleido barmenė, nuimdama lėkštę. Ji užklausė, ar norėsiu paskanauti ir plovo. Atsakiau net negalvodamas, gal šiai dienai mano organizmui streso pakaks. Na tik pagalvokite, tailadietiška sriuba be krevečių, maltinukai be mėsos, ir dar plovas be mėsos būtų jau per daug vienai dienai. Jei kokioje kitoje kavinėje plovas būtų siūlomas be ryžių, manau skambėtų juokingai, bet šioje kavinėje plovas be mėsos – normalu. Yra tradiciniai pavadinimai, kurie daugumai nusako tikėtiną patiekalo turinį. Tad atsisakau plovo ir paprašau deserto.
Apie atkeliavusį pyragą nieko gero pasakyti negaliu. Nes karamelės saldumą jutau dar ir kitą dieną. Jei kas paprašytų manęs pagaminti saldesnį desertą, vargu ar sugebėčiau, čia jau reikia didesnių įgūdžių…
Tad baigdamas gurkšnoti imbierinį vyną, dėliojau mintyse vertinimą. Niekaip negalėjau atsistebėti su kokia meile dirba barmenė, kokį dėmesį ji skiria kiekvienam klientui, net tokiam „mėsavalgiui“ kaip aš. Mąsčiau, kokia laki fantazija turi būti pas virėją, kad atsisakius mėsos, pavyktų gaminti maltinukus, plovą. Nenustebsiu, kad jie čia ir cepelinus gamina. Tik dėl to, kad mano fantazija neišneša kuo reikia pakeisti cepelinų įdarą – maltą mėsą ir padaže – spirgučius, aš jiems skyriau penketą. Dar už tai, kad jie užuominomis savo meniu palieka žmonėms viltį sugrįžti prie įprastos mitybos. O nekuria naujus patiekalus, bei šiuolaikinius pavadinimus. Tiesa, po valandos aš jau vėl buvau alkanas. Tad norint visos dienos neskirti maitinimuisi, aš leidau sau pasimėgauti jautienos didkepsniu. Jei atsisakęs rūkymo dažnas nešiojasi saldainių, kad vos užsimanius parūkyti būtų galima jais tą norą numalšinti. Man tapus veganu, tektų nešiotis pilnas kišenes vaisių, ar kokių nuvalytų morkų…
